Lietuvos partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventė

Liepos 14 d. Ukmergės rajone Vidiškių seniūnijoje Kadrėnų kaime Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė. Šventėje tarp daugelio svečių atvykusių iš daugumos Lietuvos savivaldybių  dalyvavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo žmonės vadovaujami Primos Petrylienės.

 

Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas  įkurtas vaizdingoje trijų upių – Šventosios, Mūšios ir Siesarties – santakoje. Visa parko teritorija apimanti 70 ha, išraižyta upių vingių, keleto stačių šlaitų, kalvų pereinančių į pušynais sujungtus upių slėnius. Gražūs parko takeliai veda prie žuvusiųjų partizanų atminimui pastatytų 14 kryžių, atskiri kryžiai skirti kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui, apygardos vadams. Kryžių kelyje iškilęs kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti bei Prisikėlimo kryžius. Yra kryžius negrįžusiems, KGB agentų nužudytiems kunigams Broniui Laurinavičiui ir Juozui Zdebskiui, Štuthofo lageryje žuvusiam kunigui Alfonsui Lipniūnui bei  mirusiam šio parko įkūrėjui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, dideli akmeniniai paminklai  generolui Povilui Plechavičiui, penkiems žuvusiems broliams partizanams Katlioriams, Ukmergės krašto mokytojams- buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, įspūdingai atrodantis memorialas 18 okupantų nužudytų Lietuvos Respublikos vyriausybių ministrų. Taip pat įdomus faktas, jog šiame parke yra bene vienintelis Lietuvoje paminklas skirtas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, „blogio imperijos nugalėtojo“ garbei. Kiekvienais metais parkas papildomas naujais garsių Lietuvos tautodailininkų kūriniais.

Parko-memorialo idėja kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui.  Jo pastangomis ir atsirado ši sakrali tautos didvyrių pagerbimo vieta.  Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet organizuodavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Šiemet ji sutapo  su monsinjoro 4-siomis mirties metinėmis. Šventė tradiciškai prasidėjo gėlių padėjimu ir malda prie partizanų kapų Ukmergės Dukstynos kapinėse. Gražią kalbą pagerbiant tautos didvyrius pasakė Kavarsko Jono Krikštytojo parapijos vadovas kun., dr. Nerijus Vyšniauskas. Vėliau visi šventės dalyviai iš kapinių vyko į Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką. Čia arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino du naujus tautodailininkų Adolfo Teresiaus  ir Algirdo Jurkėno kūrinius skirtus sovietinių okupantų nužudytam vyskupui Pranciškui Ramanauskui ir vietiniams Kadrėnų kaimo partizanams. Po kryžių pašventinimo parko estradoje koncelebruojant 5 kunigams arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozas Matulaitis aukojo Šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus. Visus renginio dalyvius sužavėjo Šv. Mišių metu ir po jų giedojęs Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis (vadovė Gabija Adamonytė). Po Šv. Mišių renginio dalyviai  išklausė 3 pranešimus istorikės dr. Aistės Petrauskienės, partizano Jono Kadžionio ir Vilniaus universiteto filosofijos magistranto Vytauto Vyšniausko.  Įsimintina kalbą pasakė mūsų kraštietis, garbingo 90 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis. Visus nustebino ir sužavėjo jo atmintinai cituojami poeto Antano Miškinio poezijos posmai pritaikyti jo kalboje  išsakytoms mintims apie Nepriklausoma Lietuvą, kovą už Laisvę ir mūsų Tėvynės ateitį.  Po pranešimų koncertavo Vilniaus Karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) ir Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė). Renginiu dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata.  Taip prasmingai kartu su savo bendražygiais ir bendraminčiais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo  nariai vadovaujami Primos Petrylienės pagerbė Lietuvos Laisvės kovotojus.  Visiems įstrigo renginyje vyskupo Jono Kaunecko pasakyti žodžiai visi atvykstantis į šią šventę vien savo buvimu čia pasako kad jie priklauso šiai bendruomenei.  Kviečiame kitais metais dalyvauti Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventėje ir savo buvimu parodyti kad Jums tai yra svarbu.

Gintaras Vaičiūnas

2 komentarai

  1. Gintarai, ar tremtinius priimdavo į komunistų partiją?

  2. kad jis netremtinis

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.