Lietuvių meilė ruginei duonai blėsta?

Nuo seno padavimais ir legendomis apipinta ruginė duona buvo siejama su lietuviškumu ir laikoma tautos simboliu. Tačiau „Nielsen“ rinkos tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai ruginės duonos kasmet valgo vis mažiau. Duonos gamintojai patvirtina, kad ruginės duonos pardavimai nuosekliai mažėja, o jos pozicijas užima balta kvietinė duona.

„Nielsen“ rinkos tyrimo duomenimis, Lietuvoje iš viso šiemet per sausio-rugpjūčio mėn. ruginės duonos buvo parduota 21,9 mln. kilogramų – 3,56 mln. kilogramų mažiau nei per 2018 m. tą patį laikotarpį, kai pardavimai sudarė 25,5 mln. kilogramų. Taip pat mažėja ir tradicinių batonų pardavimai – per aštuonis šių metų mėnesius iš viso Lietuvoje jų parduota 1,8 mln. kilogramų mažiau nei 2018 m. tą patį laikotarpį.

Tuo tarpu kvietinės forminės duonos skrudinimui pardavimai kasmet kyla ir šios rūšies duonos per pirmus 8 šių metų mėnesius parduota 8,24 mln. kilogramų, palyginti su 2018 m. sausio-rugpjūčio mėn. parduotais 6,54 mln. kilogramų.  

Ruginės duonos atgaivinti nepavyksta

„Tradiciškai Lietuva visada buvo rugių kraštas ir garsėjo ruginės duonos kepimo tradicijomis. Tačiau tradicinę ruginę duoną valgome vis rečiau. Keičiasi vartojimo įpročiai, vis artimesni tampa Vakarų Europos skonio pasirinkimai, tad ir kvietinės duonos asortimentas vis priimtinesnis“, – sako UAB „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas.

„Vilniaus duona“ dar 2017 m. ėmėsi inciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius“, kad palaikytų rugius auginančius Lietuvos ūkininkus – bendrovė ruginę duoną kepa tik iš lietuviškų rugių. Vis dėlto nors daug dėmesio skiriama tradiciniams rugiams, o ruginė duona yra palankesnė sveikatai, turi daugiau naudingųjų medžiagų ir vitaminų, jaunesni žmonės pirmenybę teikia kvietiniams produktams ir juos vartoja dažniau.

Pagal skonio įpročius artėjame prie europiečių

Rinkos tyrimo duomenys rodo, kad iš kvietinės duonos Lietuvoje vis daugiau parduodama skrudinti skirtos forminės sumuštinių duonos, taip pat forminės skrudinimo duonos su grūdais. Per pastaruosius porą metų šios rūšies duonos iš pirkėjų krepšelių vis dažniau išstumia ir batoną. Duonos gamintojai teigia, kad batonų pardavimai pastebimai mažėja jau beveik dešimtmetį. Pasak, A. Kokoškino, batonai neturi tradicinės vietos lietuvių maisto kultūroje ir jų vietą užima forminė kvietinė duona bei porcijinės duonelės. Spartėjant gyvenimo ritmui įsitvirtina tendencija greitai ir patogiai paskrudinti duoną sumuštiniams skrudintuvais. Būtent jais itin tinka skrudinti forminę duoną.

„Galima svarstyti, kad forminės skrudinimui skirtos kvietinės duonos vartojimui įtaką daro tai, kad jai nebūdingas intensyvus skonis, ją paprasta paskrudinti ir ji dera prie bet kurio kito produkto – galima valgyti tiek su džemu, tiek su dešra, sūriu ar improvizuoti ir atrasti netikėtus skonių derinius. Duona tampa tarsi priedu, padedančiu atskleisti kitų produktų skonines savybes“, – pasakoja A. Kokoškinas.

Vartotojų apklausos atskleidžia, kad daugiau kaip pusė lietuvių atkreipia į cukraus kiekį duonoje, ieško produktų su daugiau skaidulų ar sėklų. Tai rodo ir kylantys sveikatai palankesnės duonos su mažiau cukrų, daugiau skaidulų, praturtintos daržovėmis ir sėklomis pardavimai – šios rūšies forminės duonos bei porcijinių duonelių parduodama vis daugiau.

Duonos rinkos tyrimą atliko bendrovė „Nielsen“ 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.