Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savo facebook`o paskiroje nuo šiandien dalinasi informacija, kaip apsisaugoti nuo Meningokoko. Tuo tarpu iš „Santaros“ kol kas jokių žinių. Administracija informacijos žada pateikti tik rytoj.
Vaikų ligoninės medikai šia tema nekalba, o jų vadovai tvirtina, jog nieko apie tai nežino – juk savaitgalis.
Tuo tarpu anykštėnams jau siūloma susipažinti su rekomendacijomis, kaip elgtis, kad mirtina infekcija aplenktų arba, kaip ją laiku atpažinti.
Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija
Meningokokinės infekcijos profilaktinės priemonės
Apsisaugojimui nuo meningokokinės infekcijos ypač svarbi nespecifinė profilaktika:
dažnai ir reguliariai plauti rankas;
laikytis higienos reikalavimų;
kosint ar čiaudint prisidengti nosį ar burną;
tinkamai išgydyti kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: esant plaučių uždegimui, gripui ar kt. kreiptis į gydytoją, tinkamai vartoti paskirtus vaistus;
vengti masinio susibūrimo vietų;
stiprinti imunitetą: įvairių grupių maisto medžiagų – tai yra baltymų, angliavandenių, riebalų vartojimas, reguliari mankšta, streso vengimas;
reguliariai ir tinkamai vėdinti patalpas – būtina, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių. Dezinfekuoti patalpų nerekomenduojama, nes meningokokai aplinkoje greitai žūsta. Specifinė profilaktika – skiepai.
Meningokoko infekcija
Meningokokinė infekcija pasireiškia staiga, yra klastinga ir gali tapti mirties priežastimi, todėl yra labai gąsdinanti. Vienas dažniausių jos sukėlėjų yra B grupės meningokokas, o pažeidžiamiausia yra vaikų grupė.
Apie meningokokinę infekciją informuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Ligos diagnozė patvirtinama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Diagnozei nustatyti svarbu išsiaiškinti, ar yra hemoraginis bėrimas ir / ar sprando raumenų rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomų.
Didžiausia ligos klasta, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena gripą. Todėl pačioje pradžioje meningokokinės infekcijos praktiškai neįmanoma atskirti, net kraujo rodiklių pokyčių dar nėra. Deja, medikai neretai neteisingai kaltinami, kad ligą pražiūrėjo, nors nėra tyrimų, kurie iš karto parodytų infekcijos buvimą kraujyje. Tai ir yra didžiausia problema. Vėliau, kai pasireiškia bėrimas, jau galima įtarti meningokokinę infekciją. Tiesa, pradžioje bėrimo dažniausiai nebūna, o jam pasireiškus, liga gali progresuoti itin sparčiai.
Ligos simptomai priklauso nuo ligos formos. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti lokalizuota, generalizuota ir reta forma. Lokalizuota forma dažniausiai pasireiškia nazofaringitu. Tokiu atveju liga dažniausiai nėra diagnozuojama, o žmonės pasveiksta nė nežinodami, kad sirgo meningokoko infekcija. Dalis žmonių (apie 5–10 proc.) yra meningokoko bakterijos turėtojai arba trumpalaikiai nešiotojai, kuriems ši bakterija nesukelia jokių negalavimų. Daugiausia meningokokų nešiotojų yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų (apie 15–30 proc.). Tačiau epidemiologiniu požiūriu jie labai svarbūs, nes žmonės, kurie suserga generalizuota forma, dažniausiai užsikrečia būtent nuo tokio besimptomio nešiotojo arba nuo žmogaus, kuris tik sloguoja.
Generalizuota ligos forma pasireiškia meningokokiniu sepsiu (meningokokemija), meningokokiniu meningitu arba šių ligų deriniu. Meningokokinis sepsis vystosi dėl to, kad sukėlėjai patenka į kraują, pradeda daugintis ir sukelia uždegiminį organizmo atsaką. Meningokokemija skirstoma į tipinę ir žaibinę. Tipinei formai būdinga 39–40 ºC temperatūra, šaltkrėtis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis. Bėrimas plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažastų, veido. Žaibinė forma išsiskiria tuo, kad tie patys simptomai progresuoja daug greičiau, o ligonio būklė blogėja valandomis. Bėrimai plinta, atsiranda dusulys, sumažėja kraujo spaudimas. Intensyviai negydomas ligonis gali mirti per 24 val. nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Sergant šia ligos forma, mirštamumas yra didžiausias – sudaro 40–60 proc. visų atvejų. Yra buvę atvejų, kai bėrimas nebuvo spėjęs atsirasti arba buvo tik pavienių, sunkiai įžiūrimų jo elementų, o nuo pat ligos pradžios žaibiškai progresavo sepsis, septinis šokas, pasireiškė kraujo krešumo sutrikimai ir daugybinė organų disfunkcija, pasibaigusi mirtimi.
Meningokokinis meningitas taip pat pasireiškia karščiavimu (38–39 ºC temperatūra), stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Ligonis tampa vangus, jautrus šviesai, mieguistas, atsiranda smegenų dangalų dirginimo požymių – sprando rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Jeigu liga progresuoja iki meningoencefalito, išsivysto smegenų edema, koma, traukuliai. Mišri forma yra tokia, kai kartu pasireiškia ir meningokokinis sepsis, ir meningitas. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti ir retomis formomis, pavyzdžiui, artritu, poliartritu, perikarditu, endokarditu, pneumonija ir kt.
Ligą sukelia gramneigiamas diplokokas Neisseria meningitidis. Šios bakterijos gausu aplinkoje, nors ji ir nėra atspari aplinkos poveikiui. Esant +10 ºC temperatūrai, ji žūsta per 2 val., o esant +50 ºC – per 5 min. Tiesioginiai saulės spinduliai bakteriją sunaikina per 2–6 val.
Liga plinta lašeliniu būdu per orą bendraujant su sergančiaisiais arba sveikais bakterijų nešiotojais. Infekcijos šaltinis yra ir sergantysis generalizuota, ir lokalizuota ligos forma, taip pat ir sveikas sukėlėjo nešiotojas. Inkubacinis ligos periodas trunka 2–7 dienas.
Žinoma, kad meningokokinė infekcija dažniau pakerta sveikesnius žmones, t. y. retai sergančius vaikus, paauglius ar jaunimą. Ši infekcija neaplenkia ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau dažniau serga vaikai ir kūdikiai – jie sudaro 60–70 proc. visų ligonių. Kodėl vieni suserga, o kiti – ne, nėra iki galo aišku. Žmogaus imlumas bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių. Manoma, kad tai lemia imuninė sistema, bakterijų, patekusių į žmogaus organizmą, kiekis, jų potipis, nosiaryklės būklė, kartu esanti virusinė infekcija, tam tikri genetiniai veiksniai, kt.
Į rizikos grupę patenka rūkaliai, nuo pasyvaus rūkymo kenčiantys vaikai, žmonės, kurie persirgo gripu ar kitomis kvėpavimo takų gleivinę pažeidžiančiomis infekcijomis, taip pat žmonės, kurių imunitetas nuslopintas dėl ligos ar gydymo. Deja, dauguma sergančiųjų yra žmonės, kuriems nenustatyta jokių akivaizdžių rizikos veiksnių.
Veiksmai diagnozavus ligą. Ligonis turi būti izoliuojamas ne trumpiau kaip 24 val. nuo gydymo vaistais pradžios. Su ligoniu bendravusių žmonių būklė turi būti stebima 10 dienų, o jiems įtarus ligą, gydyti pradedama kuo skubiau. Artimai su ligoniu bendravusiesiems profilaktiškai skiriama chemoterapija antibiotikais. Jų rekomenduojama skirti kuo anksčiau – ne vėliau kaip per 7 paras po buvusio kontakto. Artima aplinka – tai šeimos nariai, žmonės, gyvenantys tose pačiose patalpose (pvz., kareivinėse), kiti, turėję artimą kontaktą žmonės, bendramoksliai (suolo, kambario draugai ir kt.).
Veiksminga profilaktikos priemonė yra skiepai!
Skiepai nuo meningokoko infekcijos rekomenduojami žmonėms, kurie vyksta į didelės rizikos šalis, taip pat asmenims, kurie priskiriami didelės rizikos susirgti šia liga grupėms. Tai yra kūdikiams, vaikams, paaugliams, žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Pasiteisinimas po savaites nepades.
Nes pati dydziausia prevencijos priemone: vengti viesu vietu.
Kada buvo butina zinoti Anykstenai nieko nezinojo…
Uz toki aplaidu savo pareigu nevykdyma privalu atsakyti.
Anykstenai!!!!
Netylekim kelkime i viesuma, kad daugiau tai nepasikartotu.
Tai kaip taip galima.Neleiskime vaikų į mokyklą ,kadangi jeigu buvo židinys ir slepiama tai baisu. Manau niekas nenorėjo ir nenori , kad susirgtų vaikai. Kokia paslaptis. Svarbu,kad pasveiktų vaikas. Mieste sklando gandas kokioje mokykloje
nu jo, Anykščiuos, kaip visada, bardakas. Nieks nieko nežino – ne mano daržas, tad ir pupos ne mano…
Na, nuo visko nepasislepsime. I viesas vieta nori nenori per ziema islysti tes. Parsinesti liga gali tiek is parduotuves, tiek is banko ar kur kitur. Vaiku juk neuzdarysime namuose uzdraude eiti i mokyklas. Tik manau, jog mokymo istaigose turi buti tinamas kad vedinimo sistemos irengimas uztikrinantis oro cirkuliacija bei valyma. Taciau pas mus yra taip, kad viskas tvarkoma del akiu, tai yra fasadas, o kas viduje, niekas nejaucia ir nemato…