Kokia reali padėtis?..

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savo facebook`o paskiroje nuo šiandien dalinasi informacija, kaip apsisaugoti nuo Meningokoko. Tuo tarpu iš „Santaros“ kol kas jokių žinių. Administracija informacijos žada pateikti tik rytoj.

Vaikų ligoninės medikai šia tema nekalba, o jų vadovai tvirtina, jog nieko apie tai nežino – juk savaitgalis.

Tuo tarpu anykštėnams jau siūloma susipažinti su rekomendacijomis, kaip elgtis, kad mirtina infekcija aplenktų arba, kaip ją laiku atpažinti.

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Meningokokinės infekcijos profilaktinės priemonės

Apsisaugojimui nuo meningokokinės infekcijos ypač svarbi nespecifinė profilaktika:
dažnai ir reguliariai plauti rankas;
laikytis higienos reikalavimų;
kosint ar čiaudint prisidengti nosį ar burną;
tinkamai išgydyti kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: esant plaučių uždegimui, gripui ar kt. kreiptis į gydytoją, tinkamai vartoti paskirtus vaistus;
vengti masinio susibūrimo vietų;
stiprinti imunitetą: įvairių grupių maisto medžiagų – tai yra baltymų, angliavandenių, riebalų vartojimas, reguliari mankšta, streso vengimas;
reguliariai ir tinkamai vėdinti patalpas – būtina, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių. Dezinfekuoti patalpų nerekomenduojama, nes meningokokai aplinkoje greitai žūsta. Specifinė profilaktika – skiepai.

Meningokoko infekcija

Meningokokinė infekcija pasireiškia staiga, yra klastinga ir gali tapti mirties prie­žastimi, todėl yra labai gąsdinanti. Vienas dažniausių jos sukėlėjų yra B grupės me­ningokokas, o pažeidžiamiausia yra vaikų grupė.
Apie meningokokinę infekciją informuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infek­cinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Ligos diagnozė patvirtinama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, stiprūs galvos skausmai, pyki­nimas, vėmimas. Diagnozei nustatyti svarbu išsiaiškinti, ar yra hemoraginis bėrimas ir / ar sprando raumenų rigidiškumas, Ker­nigo, Brudzinskio simptomų.

Didžiausia ligos klasta, kad pradžioje nebūna jokių specifi­nių požymių, ji prasideda staiga ir primena gripą. Todėl pačioje pradžioje meningokokinės infekcijos praktiškai neįmanoma at­skirti, net kraujo rodiklių pokyčių dar nėra. Deja, medikai ne­retai neteisingai kaltinami, kad ligą pražiūrėjo, nors nėra tyri­mų, kurie iš karto parodytų infekcijos buvimą kraujyje. Tai ir yra didžiausia problema. Vėliau, kai pasireiškia bėrimas, jau galima įtarti meningokoki­nę infekciją. Tiesa, pradžio­je bėrimo dažniausiai nebū­na, o jam pasireiškus, liga gali progresuoti itin sparčiai.

Ligos simptomai priklauso nuo ligos formos. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti lokalizuota, generalizuota ir reta forma. Lokalizuota forma dažniausiai pasireiškia nazofaringitu. Tokiu atveju liga dažniausiai nėra diagnozuojama, o žmonės pasveiks­ta nė nežinodami, kad sirgo meningokoko infekcija. Dalis žmo­nių (apie 5–10 proc.) yra meningokoko bakterijos turėtojai arba trumpalaikiai nešiotojai, kuriems ši bakterija nesukelia jokių ne­galavimų. Daugiausia meningokokų nešiotojų yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų (apie 15–30 proc.). Tačiau epidemiologiniu požiūriu jie labai svarbūs, nes žmonės, kurie suserga generali­zuota forma, dažniausiai užsikrečia būtent nuo tokio besimpto­mio nešiotojo arba nuo žmogaus, kuris tik sloguoja.
Generalizuota ligos forma pasireiškia meningokokiniu sep­siu (meningokokemija), meningokokiniu meningitu arba šių ligų deriniu. Meningokokinis sepsis vystosi dėl to, kad sukėlėjai pa­tenka į kraują, pradeda daugintis ir sukelia uždegiminį organiz­mo atsaką. Meningokokemija skirstoma į tipinę ir žaibinę. Tipi­nei formai būdinga 39–40 ºC temperatūra, šaltkrėtis, bendras sil­pnumas, galvos skausmas. Hemoraginio pobūdžio bėrimas daž­niausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis. Bėrimas plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažas­tų, veido. Žaibinė forma išsiskiria tuo, kad tie patys simptomai progresuoja daug greičiau, o ligonio būklė blogėja valandomis. Bėrimai plinta, atsiranda dusulys, sumažėja kraujo spaudimas. Intensyviai negydomas ligonis gali mirti per 24 val. nuo pirmų­jų simptomų atsiradimo. Sergant šia ligos forma, mirštamumas yra didžiausias – sudaro 40–60 proc. visų atvejų. Yra buvę atve­jų, kai bėrimas nebuvo spėjęs atsirasti arba buvo tik pavienių, sunkiai įžiūrimų jo elementų, o nuo pat ligos pradžios žaibiškai progresavo sepsis, septinis šokas, pasireiškė kraujo krešumo su­trikimai ir daugybinė organų disfunkcija, pasibaigusi mirtimi.

Meningokokinis meningitas taip pat pasireiškia karščiavi­mu (38–39 ºC temperatūra), stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Ligonis tampa vangus, jautrus šviesai, mieguistas, atsi­randa smegenų dangalų dirginimo požymių – sprando rigidišku­mas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Jeigu liga progresuoja iki meningoencefalito, išsivysto smegenų edema, koma, traukuliai. Mišri forma yra tokia, kai kartu pasireiškia ir meningokokinis sepsis, ir meningitas. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti ir retomis formomis, pavyzdžiui, artritu, poliartritu, perikarditu, en­dokarditu, pneumonija ir kt.

Ligą sukelia gramneigiamas diplokokas Neisseria meningiti­dis. Šios bakterijos gausu aplinkoje, nors ji ir nėra atspari aplinkos poveikiui. Esant +10 ºC temperatūrai, ji žūsta per 2 val., o esant +50 ºC – per 5 min. Tiesioginiai saulės spinduliai bakteriją sunai­kina per 2–6 val.

Liga plinta lašeliniu būdu per orą bendraujant su sergančiaisiais arba sveikais bakterijų nešiotojais. Infekcijos šaltinis yra ir sergan­tysis generalizuota, ir lokalizuota ligos forma, taip pat ir sveikas sukėlėjo nešiotojas. Inkubacinis ligos periodas trunka 2–7 dienas.

Žinoma, kad meningokokinė infekcija dažniau pakerta svei­kesnius žmones, t. y. retai sergančius vaikus, paauglius ar jauni­mą. Ši infekcija neaplenkia ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau daž­niau serga vaikai ir kūdikiai – jie sudaro 60–70 proc. visų ligonių. Kodėl vieni suserga, o kiti – ne, nėra iki galo aišku. Žmogaus imlumas bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių. Manoma, kad tai lemia imuninė sistema, bakterijų, patekusių į žmogaus organiz­mą, kiekis, jų potipis, nosiaryklės būklė, kartu esanti virusinė in­fekcija, tam tikri genetiniai veiksniai, kt.

Į rizikos grupę patenka rūkaliai, nuo pasyvaus rūkymo ken­čiantys vaikai, žmonės, kurie persirgo gripu ar kitomis kvėpavi­mo takų gleivinę pažeidžiančiomis infekcijomis, taip pat žmonės, kurių imunitetas nuslopintas dėl ligos ar gydymo. Deja, dauguma sergančiųjų yra žmonės, kuriems nenustatyta jokių akivaizdžių rizikos veiksnių.

Veiksmai diagnozavus ligą. Li­gonis turi būti izoliuojamas ne trumpiau kaip 24 val. nuo gydy­mo vaistais pradžios. Su ligoniu bendravusių žmonių būklė turi būti stebima 10 dienų, o jiems įtarus ligą, gydyti pradedama kuo skubiau. Artimai su ligoniu bendravusiesiems profilaktiškai ski­riama chemoterapija antibiotikais. Jų rekomenduojama skirti kuo anksčiau – ne vėliau kaip per 7 paras po buvusio kontakto. Arti­ma aplinka – tai šeimos nariai, žmonės, gyvenantys tose pačiose patalpose (pvz., kareivinėse), kiti, turėję artimą kontaktą žmonės, bendramoksliai (suolo, kambario draugai ir kt.).

Veiksminga profilaktikos priemonė yra skiepai!
Skiepai nuo meningokoko infekcijos rekomenduojami žmo­nėms, kurie vyksta į didelės rizikos šalis, taip pat asmenims, kurie pri­skiriami didelės rizikos susirgti šia liga grupėms. Tai yra kūdikiams, vaikams, paaugliams, žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

4 Komentarai

  1. Taip negali buti..

    Pasiteisinimas po savaites nepades.
    Nes pati dydziausia prevencijos priemone: vengti viesu vietu.
    Kada buvo butina zinoti Anykstenai nieko nezinojo…
    Uz toki aplaidu savo pareigu nevykdyma privalu atsakyti.
    Anykstenai!!!!
    Netylekim kelkime i viesuma, kad daugiau tai nepasikartotu.

  2. pamamastebėjimas

    Tai kaip taip galima.Neleiskime vaikų į mokyklą ,kadangi jeigu buvo židinys ir slepiama tai baisu. Manau niekas nenorėjo ir nenori , kad susirgtų vaikai. Kokia paslaptis. Svarbu,kad pasveiktų vaikas. Mieste sklando gandas kokioje mokykloje

  3. nu jo, Anykščiuos, kaip visada, bardakas. Nieks nieko nežino – ne mano daržas, tad ir pupos ne mano…

  4. Na, nuo visko nepasislepsime. I viesas vieta nori nenori per ziema islysti tes. Parsinesti liga gali tiek is parduotuves, tiek is banko ar kur kitur. Vaiku juk neuzdarysime namuose uzdraude eiti i mokyklas. Tik manau, jog mokymo istaigose turi buti tinamas kad vedinimo sistemos irengimas uztikrinantis oro cirkuliacija bei valyma. Taciau pas mus yra taip, kad viskas tvarkoma del akiu, tai yra fasadas, o kas viduje, niekas nejaucia ir nemato…

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.