Pasirodė rašytojos Renatos Šerelytės romanas „Pro rūdijančią naktį“, kuriame aprašomas paskutinis su ginklu rankose žuvęs partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas.

„Kai rašiau, nė nenumaniau, kad man berašant bus rasti ir atpažinti Antano Kraujelio palaikai. Kad susipažinsiu su šauniais jo artimaisiais, su seserimis p. Janina ir p. Brone, dukra Danute ir sūnumi Antanu. Kad ir aš būsiu toje iškilmingoje eisenoje, palydėjusioje partizaną į Karininkų kvartalą Antakalnio kapinėse. Ir kad žodis „didvyris“ man pagaliau apsivalys nuo drumzlinų melo ir klastotės apnašų“, – apie romano gimimą rašė autorė.

Priminsime, kad  A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo galutinai identifikuoti praėjusių metų birželį, atlikus genetinius tyrimus, palaidoti Antakalnio kapinių kvartale.

1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.

1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė.

Lauksime knygos pristatymo Anykščiuose.

NYKŠČIAI