2018 m. gruodžio 10 dieną, Kinijos liaudies respublikos Pengžou  miesto delegacijos Anykščiuose vizito metu  buvo pasirašytas miestų bendradarbiavimo memorandumas.  Šio memorandumo „vaisiai“ – balandžio mėnesį dviejų tautodailininkų,  Valdo Pelegrimo ir Roberto Matiuko, kelionė į Kiniją.

Robertą Matiuką, praėjus keletui dienų po kelionės, šiek tiek „susigulėjus“ kelionės įspūdžiams, kalbino „Šilelis“.
– Kada jus pasiekė žinia, kad vyksite į Kiniją?
– Kiek žinau, pirmiausiai vykti siūlė kažkam iš Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos. Jie atsisakė. Vasario mėnesio pabaigoje paskambino administracijos direktorius Audronius Gališanka ir pasiūlė man tokią įspūdingą kelionę. Aš iš karto sutikau, juk ne kasdien kaip iš dangaus  nukrinta  tokie pasiūlymai.  Išvykome balandžio 7 dieną 3 val. ryto į Vilniaus aerouostą, 6 val. išskridome  į Frankfurtą, nusileidome po poros valandų, tada palaukėme septynias valandas ir dar po dešimties valandų nusileidome Pengžou miesto aerodrome. Nusileidome apie 8.30 vietos laiku, tačiau reikia turėti omenyje, kad mus skiria penkios valandos.
– Koks pirmas įspūdis  patekus į pačią didžiausią Azijos žemyno šalį?
– Miete gyvena per 800 000 gyventojų. Mus pasitiko miesto savivaldybės atstovai. Dar pasitiko 31 laipsnio sausas karštis. Miesto architektūra šiuolaikiška, šviečia dangoraižiai ir kur ne kur matėsi tradicinė kinų architektūra, modernizmo nesimatė. Į akis krito ideali miesto gatvių švara, tačiau nemačiau nė vienos šiukšlių dėžės. Du kartus per dieną kiekviena miesto gatvė yra plaunama. Tą dieną, kai atvykome, aplankėme miesto žaliąsias erdves, poilsio parkus ir aikštynus. Parkuose žmonės muzikuoja, dainuoja, ant suoliukų žaidžia kauliukais, šaškėmis, šachmatais ir kitokiomis  man nematytomis figūromis. Aikštynuose kinai šoka, šoka ne tik vaikai ir  jaunimas, bet ir garbaus amžiaus senoliai.
– Kaip ruošiatės kelionei, kokius savo darbus vežėtės parodyti užsieniečiams? Juk žinojote, kokiu tikslu vykstate?
– Mes su Valdu Pelegrimu vežėmės darbus, kurie tilpo bagažo lagaminuose. Valdas vežėsi angelus, aš pasiėmiau rūpintojėlio skulptūrą. Tuos darbus mes įteikėme šeimininkams per miesto mero priėmimo ceremoniją.
Mus kvietusių kinų tikslas buvo tąkart sukviesti visų miestų, su kuriais jie buvo pasirašę bendradarbiavimo memorandumus, meno sričių atstovus.  Kinai norėjo supažindinti mus su skirtingų šalių kūryba, kad apsikeistume nuomonėmis, pasidalintume įspūdžiais ir papasakotume apie savo šalies menininkus. Kaip sakė gidė, buvo pakviesti svečiai iš 12 pasaulio valstybių, tačiau atvyko tik iš penkių. Mes iš Frankfurto skridome kartu su amerikiečiais. Kitą dieną atvyko australai, korėjiečiai iš Pietų Korėjos ir japonai.

Plačiau – ŠILELYJE

Dalina Rupinskienė