Kiek sveria vaikų ašaros? (II)

Praeitame „Šilelio“ numeryje rašėme apie tai, kad daugiavaikių anykštėnų šeima po vienos iš švenčių neteko visų savo vaikų – jie paimti ir apgyvendinti vaikų namuose, o grąžinti jų neskubama jau du mėnesius. Sulaukėme komentaro apie šią situaciją ir iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikimo tarnybos. Pareigūnai teigia dirbantys su šeima, o anykštėnė
psichiatrė Marina Palevičienė neabejoja, kad vaikų atskyrimas nuo šeimos palieka randus vaikų sielose.

Reikalavimus įvykdė
Anykštėnai Benedikta ir Jonas (vardai pakeisti) mano, kad jų šeimą pareigūnai „auklėja nemotyvuotai. „Mano žmona dirba, aš žiemos sezono metu taip pat kasmet dirbu, vasarą uogauju, žvejoju, grybauju, taip prisidedu prie šeimos išlaikymo.  Rudenį vėl dirbsiu. Visoms tarnyboms kilo klausimas, kaip mūsų šeima išgyvena ir  kodėl mes neimame socialinių išmokų. Jokių skolų neturime, už butą ir jo nuomą mokame pavyzdingai. Tą patvirtino ir buto šeimininkai. Iš valstybės mes gauname tik vaiko pinigus. Turimų pinigų mums pragyvenimui užtenka. Jeigu taip reikia, susitvarkysime mes socialines išmokas, kurios mums priklauso“, – neslėpdamas nuoskaudos kalbėjo Jonas.
Tėvai pridūrė, kad jau įvykdė visus Vaiko teisų tarnybos reikalavimus –
stojo į eilę socialiniam būstu gauti, užsiregistravo pas psichologus,  užsirašė į kursus, kur moko tėvus auginti vaikus. Pasak tėvų, juos dabar nuolat tikrina įvairios tarnybos, nors jie nei gerianti, nei smurtaujanti, nei asociali šeima.

Pareigūnai teigia, kad teikia pagalbą
Dėl minėtos situacijos „Šileliui“ atsiuntė komentarą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė. Pareigūnai situaciją mato visai kitaip. „Minėta šeima turi socialinių problemų: nevengia vartoti alkoholio, tėvas neturi darbo, vaikais šeimoje nesirūpinama. Tėvai dažnai nemato, kur yra ir ką veikia jų vaikai, kai vaikai laiką mieliau leidžia pas draugus ar gatvėje, o ne namuose su tėvais. Šeima nerodo iniciatyvos spręsti problemas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus paėmė miesto šventės metu, kada tėvai paliko vaikus be reikiamos priežiūros. Mergaitė (8 m.) viena namuose netyčia įstrigo balkone, kada užsitrenkė balkono durys. Iš 5 aukšto balkono ji šaukėsi pagalbos.
Mažiausias šeimos vaikas mieste stebėjo neblaivaus tėvo ir jo pažįstamų konfliktą pasibaigusį tuo, kad vienas vyras buvo sužalotas peiliu. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, abu tėvai 48 valandoms buvo uždaryti į areštinę. Dar 2 šeimos vaikai buvo mieste.
Su šeima dirbama vadovaujantis teisės aktais, galiojančiais po 2018 m. liepos 1 d. Vaikai paimti gavus teismo leidimą. Su šeima 14 dienų dirbo Mobili komanda. Rugpjūčio pradžioje vyko Atvejo vadybos posėdis, jame specialistai ir tėvai sudarė konkretų pagalbos šeimai planą. Kaip tėvai jį vykdo, bus aptarta antrajame Atvejo vadybos posėdyje spalio 5 d.
Mobilioji komanda – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Šios komandos darbo tikslas –  padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.
Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus.
Vaiko gyvybei, saugumui ar sveikatai iškilus grėsmei, vaiką iš jam nesaugios aplinkos operatyviai paima vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai. Nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir vaiką paėmus iš atstovų pagal įstatymą, į šeimą vyksta ir jai pagalbą teikia mobilioji komanda“, – komentavo Vaiva Arnašė.

Atskirti vaikus nuo tėvų – kuo trumpesniam laikui
Anykštėnė vaikų gydytoja, vaikų psichiatrė Marina Palevičienė, paprašyta pakomentuoti, ar išėmimas iš šeimos netraumuoja vaikų ir koks yra saugus laikotarpis, kad žala būtų kuo mažesnė, sakė, kad kiekvienas atvejis yra individualus.
„Mano nuomonė yra vienareikšmiška, esu už tai, kad vaikai nebūtų paimami, jei yra įmanoma. Ne visada tai galima ir, matyt, institucijų pareigūnai geriau žino padėtį. Tačiau, jeigu jau vaikas paimamas, tai turi būti kuo trumpesniam laikui“, – sakė M. Palevičienė. Paklausta, ar teko konsultuoti vaikus, kurie po paėmimo iš šeimos patyrė psichologinę traumą,
M. Palevičienė atsiduso: „Be abejo“.
Gydytoja teigė, kad nėra pasaulyje sukurtos tobulos sistemos, kai kalba eina apie vaikų atskyrimą nuo tėvų, o kiekvienas išėmimas iš šeimos yra jautrus dalykas. „Nemanau, kad pareigūnai nepasvėrė ar neapskaičiavo, nes kai kada tai yra būtina priemonė. Vaikui tai yra skaudi patirtis, nes bet kokiu atveju tai yra jo namai, jo tėvai. Mums gali atrodyti, kad ten nešvaru, netinkama vaikui gyventi, bet vaikui atrodo kitaip. Deja, vaikai tai, kas vyksta namuose, dažnai supranta kaip savo kaltę. Jiems atrodo, kad mama pikta ar tėtis geria dėl to, kad jie blogi. Tai subtilūs dalykai, nes toje aplinkoje jie gyvena su kalte, o išimti iš aplinkos jie irgi jaučia psichologinį diskomfortą“, – kalbėjo M. Palevičienė apie tai, kodėl neišvengiamai reikia vaikus kai kada atskirti nuo aplinkos.
„Su šeimomis dirba specialistai, jie stebi, kaip toms šeimoms sekasi, kartais galvoju, kad atskyrimo laikas galėtų būti ir ilgesnis“, – kalbėjo M. Palevičienė. Gydytoja sakė, kad vis dėlto tiki, jog dabartinė sistema ims veikti maksimaliai tinkamai ir padės tiek šeimoms, tiek vaikams.

Linas BITVINSKAS
„Šilelis“ Nr. 39 (1156)

2 komentarai

  1. Pijokai paskutinei zinoma ta seima lb puikei, tik prisimeta vargsais. Tetis lb mokantis meluoti ir jis visad teisus.

Komentuoti: Marius Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.