„Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome gindami Tėvynę“

Šį įrašą didingame  paminkle 1919–1920 m. žuvusiems Lietuvos kariams, stovinčiame Červonkos gyvenvietėje pietryčių Latvijoje, prie Skrudalienos – Kraslavos kelio esančiose kapinėse, gegužės 12 d. perskaitė apie keturiasdešimt Vilniaus anykštėnų sambūrio narių. Dalyvavome pagarbos ekspedicijoje Nepriklausomybės kovų vado generolo leitenanto Kazio Ladigos kovų keliais, kuris vadovavo pirmojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkui 1919 m. mūšiuose  su bolševikais šiaurės rytų Lietuvoje ir pietryčių Latvijoje keliais (sušaudytas 1941 m. Orenburgo srities Sol Ilecko mieste, Rusija). Aplankėme  kovose žuvusiųjų karių kapines. Ir papasakosime kiekvienas  iš mūsų apie tai dar dešimtims žmonių: savo šeimų nariams, pažįstamiems, draugams…

Bet apie viską iš eilės. VAS pirmininkė Regina Smetonaitė jau antrus metus  renginiuose pagrindinį dėmesį skiria Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Ši Pagarbos ekspedicija, vykusi maršrutu: Vilnius – Didžiakaimis (šalia Kurklių) – Utena – Zarasai – Sventė – Červonka – Subatė (3 pastarosios gyvenvietės –  Latvijoje) – Vilnius pro Rokiškį, Anykščius, Kurklius buvo vienas VAS šios tematikos renginių. Pirmasis ekspedicijos sustojimas – Didžiakaimyje, viename svarbiame 1919 m. Kurklių kautynių punkte, netoli kurio iš bolševikų pirmojo  pėst. pulko kariai atėmė patranką, vėliau panaudotą kovose su jais pačiais. Didžiakaimyje ekspedicijos dalyviai padėjo gėlių,  uždegė žvakutę ir pasimeldė prie 1992 m. Jono Pilkos sodyboje jo paties lėšomis pastatyto paminklo Povilui Pilkai ir kitiems 40 Kurklių krašto savanoriams. Kalbėję Anykščių savivaldybės darbuotojas Gediminas Vaičiūnas ir Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus papasakojo apie tai, kad 3  iš Kurklių savanorių buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu, dalis jų žuvo pokario partizanų kovose, Sibiro lageriuose. Prie greta esančio Trakinių miško 1945 m. birželio 27 d. NKVD kareiviai apsupo Alfonso Bagdono-Aro (1912–1945) būrio partizanus, kautynėse žuvo 35 partizanai.

Antrasis ekspedicijos sustojimas – prie Utenos kapinių bažnyčios šventoriuje. Padėjome gėles, pasimeldėme, uždegėme žvakutes prie gražiai tvarkomų kelių dešimčių Lietuvos karių kapų.
Trečiasis sustojimas – Zarasų kapinės, kuriose išlikęs 1924 m. statytas akmeninis atminimo paminklas, palaidota apie  70 Lietuvos karių. Deja, čia karių kapai prasčiau tvarkomi, negu Utenoje. Vėl pasimeldėme, prie didžiojo paminklo padėjome gėlių, uždegėme žvakutę.
Ketvirtasis sustojimas – jau Latvijoje, Sventės gyvenvietėje. Čia katalikų bažnyčios šventoriuje prie mūsų prisijungusi rokiškietė Rimantė Irena Norvaišienė – 1919–1920 metų Lietuvos savanorių kapų Rokiškio bendrijos pirmininkė, kuri  po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. rūpinasi kovotojų už Nepriklausomybę atminimu, taip pat jų kapų priežiūra Rokiškio krašte, o taip pat Latvijoje, atvedė prie kareivio Juozo Sližio kapo. Sventės kapinėse aplankėme dar 5 Lietuvos karių, 1 iš jų – nežinomas, kapus. Vėl pasimeldėme, padėjome gėlių, uždegėme žvakutes. Šalia įspūdingai atrodančio Sventės dvaro aplankėme Karo technikos ekspoziciją.
Toliau – Červonka. Čia prie mūsų prisijungė būrelis Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Jurgio Kairio skautų draugovės skautų su savo vadovu Norbertu Aukštikalniu ir 6 jaunieji šauliai su mokytoja iš Obelių gimnazijos, taip pat Subatės klebonas kunigas  Andrejs Skadiņš. Čia pagerbėme apie 30  žuvusių Lietuvos karių atminimą. Beje, sužinojome, kad iš šių kapinių į Kauno Karo muziejaus sodelį 1934 m. buvo perkelti Nežinomo Lietuvos kareivio palaikai. O paminklą Červonkoje pastatė 1932 m. kaunietis skulptorius Stasys Stanišauskas. Kapinių kalnelio papėdėje – šiuolaikinis paminklas Alūkstos latvių partizanų pulko Lietuvių kuopos partizanams, žuvusiems pokaryje Raudinės miške, Latvijoje. Čia vėl juos tinkamai pagerbėme.
Paskutinis ir ilgiausias ekspedicijos sustojimas buvo Subatėje – mieste pietryčių Latvijoje, Alūkstos savivaldybėje, netoli Lietuvos sienos. Pirmiausia aplankėme didingą paminklą latvių-lietuvių partizanams, kuriame įrašyta apie 300 Sėlių krašto žuvusių partizanų, iš kurių – 70 lietuviai. Čia kalbėjo Subatės seniūnė p.  Sofija Glūmāne, Rokiškio kraštotyros muziejaus istorikas Algis Kazulėnas, kuris pristatė ir savo tėvą, 92 m. buvusį partizaną   politinį kalinį Albiną Kazulėną, kuris dar ir dabar vairuoja automobilį, šoka ir dainuoja saviveiklos kolektyvuose. Sužinojome, kad latvių partizaninis pasipriešinimas buvo mažesnio  masto negu Lietuvoje, tačiau to nepasakysi apie Sėlių kraštą, manoma,  kad latviams pavyzdį čia davė lietuvių partizanų ryžtas. Prie mūsų prisijungė ir Subatės vidurinės mokyklos mokinių būrelis, pasipuošęs  tautiniais latvių drabužiais. Po to apsilankėme Subatės kapinėse, kur pagerbėme 11  Lietuvos karių  kapų. Dar aplankėme 1685 m. statytą Subatės evangelikų liuteronų bažnyčią, pasimeldėme gegužinėse pamaldose su vietos katalikais ir jų klebonu (dalyvavo ir liuteronų pastorius) 1831 m. statytoje Subatės katalikų bažnyčioje. Po maldų mūsų ekspedicijos dalyvės, VAS narės, garsios Lietuvos operos solistės Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Eugenija Klivickaitė (mecosopranas), akomponuojant Rūtai Blaškytei, Kauno AS narei, surengė sakralinės muzikos koncertą, įspūdingai skambėjo giesmės lietuvių, lotynų ir italų kalbomis.
Pagarbos ekspedicijai vadovavo gen. ltn. K. Ladigos anūkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, karys savanoris Linas Ladiga ir Vidmantas Jankauskas, knygos  apie gen. ltn. K. Ladigą ,,Kario kelias” autorius.
Tai buvo įspūdingas, tarptautinis, pilietinio patriotinio ugdymo renginys, palikęs gilų įspūdį visiems jo dalyviams. Tiek VAS nariams, tiek dalyvavusiems mokinukams iš Rokiškio, Obelių ir Subatės, tiek Subatės gyventojams. Praėjo jau 99 metai nuo mūšių su bolševikais, bolševikai veik pusei šimtmečio vėl buvo sugrįžę į Lietuvą bei Latviją, bet atminimas apie 1919 m. žuvusius Lietuvos karius ir po II pasaulinio karo žuvusius partizanus liko ir amžinai liks gyvas…

Habil. dr. Algirdas Ažubalis,
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.