Minint valstybės šimtmetį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko koncertas „Gloria Lietuvai“, kuriame skambėjo Lietuvos varpai.

Projekto „Gloria Lietuvai“ sumanytojas Dalius Abaris su komanda važinėjo po šalį ir įrašinėjo Lietuvos bažnyčių varpus ir jų skambesį. Projekto komanda Lietuvoje aplankė daugiau kaip 60 bažnyčių, užsuko ir į Anykščių rajoną, kur kopė į  Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo ir  Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios varpines, įrašė jų varpų skambesį.

Kavarsko varpai neliko užmiršti

Nors per trumpą laiką nebuvo įmanoma užfiksuoti visų ar bent daugumos Lietuvos  bažnyčių varpų, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, kad kiekvienas varpas turi savo istoriją . Kaip pavyzdį pateikė į projekto „Gloria Lietuvai“ sąrašą nepatekusių  Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpų istorija, kurią jiems atsiuntė  iš Kavarsko kilęs, Vilniuje gyvenantis inžinierius Rimantas Varanavičius (nuotrauka iš asmeninio albumo).

Projekto rengėjus sužavėjo R. Varanavičiaus pasidalinta šių varpų istorija, aprašyta kunigo prelato St. Kiškio knygelėje „Iš Kavarsko Praeities“.

Varpus palaidojo  kape

Kaip pasakojama šiame leidinyje, Kavarsko bažnyčia prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėjo tris varpus, kurių didžiausias – „Adomas“ buvo nulietas Valdajuje 1883 m. Ten pat 1889 m. lietas ir antrasis mažesnis varpas, vardu „Juozapas“. Trečiasis dar mažesnis, pažymėtas 1769 m. firmos „Gottlieb Abraham“ įrašu.

Įdomybės prasidėjo tada, kai 1914 m. rusų armijos vadovybė įsakė išvežti varpus ir kitas bažnyčių brangenybes į Rusijos gilumą. 1915 m. Kavarsko bažnyčios varpai buvo nuleisti nuo bokšto ir paruošti išvežti. Vežant du mažesnius varpus pro Kurklius, jų bažnyčios vikaras kun. Jonas Gėgžna paslėpė varpus kapinėse, o vėliau, laidojant mirusį žmogų, kartu su juo užkasė ir varpus. Bevežant didįjį varpą pro Peslius, sulūžo vežimo ratai ir varpas liko ant Šventosios upės kranto. „Radosi drąsuolis, kuris iškasęs duobę, įleido varpą į žemę, bet taip negiliai, kad vandeniui paplovus žvyrą, matydavosi varpo briauna“, – St. Kiškio knygelę „Iš Kavarsko Praeities“ citavo  kavarskietis R. Varanavičiaus.

Vėliau šis varpas buvo paslėptas kitoje vietoje. Taip Kavarsko bažnyčios varpai sėkmingai pralaukė karą ir 1919 m. rudenį vėl suskambo bažnyčios bokšte. Varpai buvo išsaugoti, nors juos slėpusiems žmonėms teko ir kalėjime dėl to pasėdėti.

Linas BITVINSKAS