Kas nuskurdino?

Lietuvoje, įsismarkavus "šaukštų ir šakučių" skandalui, pradėta gilintis ir į kitus viešuosius pirkimus. Pasirodo, kad kur tik besi pirštą, išlenda permokėjimai.  Ar  Anykščiai –  išimtis?

Kaip čia yra, kad net tokios jautrios vietos, kaip pakylėtu patriotizmu porą metų  tebekvėpuojanti  kariuomenė, sunkiai tvardosi su pagundomis? Tiksliau – kariuomenės atstovai. Kodėl šaukštų pirkimo istorija kiaurai persmelkė kiekvieną lietuvaitį, o ne, pavyzdžiui, kelių tiesimo, namų renovacijų ir mokinių pamaitinimo konkursai. Ogi todėl, kad kiekvienas iš mūsų savo rankose laikėme stalo įrankį ir žinome, kokia jo gali būti vertė. Pabandykite įsigilinti į klojamų ar tiesiamų kelių, statomų ar renovuojamų namų konkursus… Todėl dėl šaukštų labiausiai ir skauda.

O dabar paklauskite anykštėno ar atvykusio svečio – gerai ar blogai yra Kairysis Šventosios takas? Visi atsakys, kad tai „superinis“ reikalas. O tada paklauskite – daug ar mažai yra už jį pakloti 5 ar 7 milijonus litų? Ir ką išgirsite? Ogi nieko, nes čia nėra kasdieniniai šaukštai, o tuo labiau tai yra Europos sąjungos pinigai. Dėl jų neskauda. Vienas milijonas ten ar šen. O vis gi gaila, kad viešųjų pirkimų komisija patikrina tik iki 10-ies procentų įvykdytų konkursų. Gal todėl nebaudžiamumo nuojauta persismelkusi… Gal todėl anykštėnai taip ir nesužinos, ar mūsų projektai skaidrūs ir nepermokėti. Juk panaudotos medžiagos, atlikti darbai ir pats projektas – labai abejotinos kokybės.  Bet kaip sakoma -“Akys nemato , tai ir neskauda“.

Tai ar suskaičiuos kas, ar apvogti anykštėnai, ar ne? Kol vieni dar tik skaičiuoja, kariuomenė jau grąžina bendrovei „Nota Bene“ įsigytas lauko virtuvės atsargines dalis ir agregatus bei reikalauja atiduoti pinigus.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamentas raštu kreipėsi į „Nota Bene“ informuodamas, kad laiko negaliojančia 2014 metų spalio 1 dieną šalių sudarytą 1,622 mln. eurų vertės preliminariąją sutartį dėl lauko virtuvių atsarginių dalių ir agregatų įsigijimo.

Anykštėnai taip pat yra paaukoję nemažą sumą, o ir kitais resursais prisidėję prie kariuomenės kūrimo, todėl kai kuriems skauda.

Ypatingai kariuomenė remta 2015-tais. Pernai net 7000 Lietuvos Respublikos piliečių prisijungė prie dar tada Liberalų sąjūdžio nario Antano Guogos iniciatyvos pervesti 2 proc. pajamų mokesčio šalies kariuomenei. Kariams per metus iš viso suaukota apie 300 000 Eur, mat, kilo karinio konflikto grėsmė.

Deja, už šiuos pinigus kariai sugalvojo įsigyti kiekvienam apčiuopiamą daiktelį – peilių, šaukštų ir šakučių, o ne išasfaltuoti gatvę. Šakutė – pusantro šimto eurų.

Kai kas sako 8-iais kartais brangiau nei parduotuvėje. Bet „Senukuose“ šis įrankis tekainuoja eurą. O ne itin ypatingos prabangos mėgėjams, kariams savanoriams, galima rasti ir dar mažiau kainuojančių. Nesiskųstų nė vienas.

Taigi, kariuomenė pirko ne 8-is, o 18-ka ar net 180 kartų brangiau, nei būtų įrankį įsigijęs pats kareivėlis.

Anykštėnai siunta. Jau net vietiniai krašto verslininkai patys sau užduoda klausimą, kas vyksta, kam jie moka PVM, Pelno, MGL? Kam?..

Kodėl prieš kelerius metus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas būdavo dažnas svečias Anykščiuose? Tikrai  – ne dėl anos administracijos vykdomų konkursų.

{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.