Anykščių ir Airijos kultūrinė draugystė

Kai žmonės atvažiuoja pasisvečiuoti į Anykščius, jie būtinai nori pamatyti krašto garsenybes, apie kurias rašoma knygose. Viena iš tokių – Puntuko akmuo. Beje, šis akmuo liudija, kad Anykščiai ir Airija turi kai ką bendro.

Akmuo, kuris turi brolį

Puntukas kažkada buvo vadinamas  didžiausiu Lietuvos akmenimi, bet tai buvo labai seniai. Vėliau žmonės surado dar didesnį Barstyčių akmenį. Vis dėlto tai netrukdo Puntukui  būti pačiu garsiausiu Lietuvos akmeniu, apie kurį yra pasakojamos legendos, apie jį rašomos knygos, kuriami filmai ir t.t.

Tiesa, Puntukas, kuris paskelbtas gamtos, mitologijos, istorijos ir geologiniu gamtos paminklu, yra ne pačiuose Anykščiuose, o už 6 kilometrų esančiame garsiajame Anykščių šilelyje, be to, turbūt tai vienintelis akmuo, kuris turi brolį. Prie Anykščių yra akmuo, kuris taip ir vadinasi –  Puntuko brolis.

Atkeliavo iš šiaurės

Puntukas sveria apie 265 tonas, mokslininkai mano, kad jis čia su broliu atkeliavo iš Šiaurės, kai per Lietuvą slinko ledynai. Kodėl jis čia pasiliko, niekas nežino, gal ledynai ištirpo, o gal jam labai patiko Anykščių apylinkės, todėl ir apsigyveno prie Šventosios upės.

Kadangi apie jį tiek daug nežinoma, tai žmonės ėmė kurti legendas ir spėlioti, kaip Puntukas čia atsirado. Pats populiariausias pasakojimas – velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, bet pragydus gaidžiams, jį pametęs. Tuktukas pabandė pakelti Puntuką, bet – nė iš vietos, suprato, kad dar reikia paaugti ir daug daug valgyti. Geriausiai – košes.

Kitas mitas pasakoja, jog akmuo pavadintas lietuvių karžygio Puntuko vardu, ant kurio šis buvo sudegintas. Sakoma, kad Puntukas norėjęs pagrobti šventąją ugnį saugojusią vaidilutę, ir už tai ir buvo nubaustas.

Dar kitoje legendoje pasakojama, kad Puntuko akmuo todėl taip vadinasi, kad nelabieji užvertė jį ant vyro, vardu  Puntukas, trobos.  Sako, kad piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti.

Vienija žodis „Lituanica“

Puntuko akmenyje iškalti garsiųjų „Lituanicos“ lakūnų, kurie perskrido Atlantą, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veidai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Tą darbą atliko skulptorius Bronius Pundzius per 180 dienų, pagerbdamas lakūnų atminimą. Anykščiuose kiekvieną vasarą prie šio akmens susirenka žmonės, minėdami Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį.

Įdomu, kad Airijoje yra paminklas lėktuvui „Lituanica“ ir ten kasmet taip pat vyksta lakūno pagerbimas. Mat Airijoje taip pat nusileido lietuvis, kuris vienas perskrido Atlantą. 1935 metų rugsėjo 21 dieną lėktuvu „Lituanica II“ pakilęs iš oro uosto Niujorke, lakūnas Feliksas Vaitkus planavo pasiekti Kauną, tačiau problemų buvo priverstas leistis netoli Balinrobo miesto Airijoje. F.Vaitkus turėjo tikslą pakartoti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Lėktuvo nusileidimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo, o vienoje miesto aikščių 2015 metais buvo atidengtas paminklas skrydžiui – sumažinta „Lituanica II“ kopija.
Šiemet taip pat Airijoje vyko renginiai, skirti paminėti šio skrydžio per Atlantą 85-ąsias metines.  Balinrobės mieste vyko minėjimas, kuriame dalyvavo vietos lietuvių bendruomenės ir miesto atstovai, o netoliese esančio šv. Patriko kalno viršūnėje tradiciškai buvo iškeltos Lietuvos vėliavos.
Renginius, skirtus skrydžiui paminėti, surengė vietos lietuvių bendruomenė ir Lietuvos ambasada Airijoje. Lakūnas F.Vaitkus gimė 1907 metais Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. F.Vaitkus mokėsi Čikagos universitete, Kalifornijos aviacijos mokykloje, buvo karo lakūnas, o vėliau turėjo savo skraidymo mokyklą.  F.Vaitkus su „Lithuanika II“ iš Niujorko oro uosto pakilo 1935 metų rugsėjo 21 dieną ir per 21 valandą 30 minučių nuskrido 5 100 kilometrų. Kai jis  pamatė Airijos krantus, pastebėjo, kad sugedo lėktuvas, tad Balinrobo rajone nusižiūrėjo ganyklą  ir nusprendė nusileisti. Leidžiantis vėjas vėjo gūsis bloškė lėktuvą į šoną, nulūžo sparno galas, kitos dalys, todėl toliau skristi jis jau nebegalėjo.  Lėktuvą vėliau suremontavo ir perdavė Lietuvos kariuomenei.

Marius Dauginavičius

Vienas komentaras

  1. Įdomu ir naudinga. Lauksime tęsinio 🙂

Komentuoti: Žiūrovas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.