Valstybė – tai mes, jos gyventojai, jos piliečiai, todėl privalome savo šalį ginti. Vasario pradžioje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prakalbo apie visuotinę jaunuolių karo prievolę. Tačiau ekspertai teigia, jei politikai apsispręstų įvesti visuotinę karinę tarnybą, tam pasirengti reikėtų mažiausiai ketverių metų ir daug didesnio finansavimo. O kritikai teigia, kad privalomoji tarnyba prieštarauja asmens pasirinkimo laisvei, gali prieštarauti šaukiamojo įsitikinimams ir paskatinti socialinę nelygybę.
Apie tai, ar noriai Anykščių krašto vaikinai eina atlikti karo prievolės, „Šilelis“ teiravosi Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko Evaldo Zelbos.
– Kiek praėjusiame šaukime buvo anykštėnų? Prasidėjo šių metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kiek šį kartą atėjo savanorių ir kiek teks kviesti „priverstinai“?
– 2017 m. nuolatinę privalomąją karo tarnybą iš Anykščių rajono pareiškė norą atlikti 31 jaunuolis. Nei iš Anykščių rajono, nei iš Panevėžio regiono į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pašauktų nebuvo, nes užteko savanorių. 2018 m. į Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus šaukiamųjų sąrašą (B sąrašas) yra įtraukti 2844 karo prievolininkai, iš jų 202 anykštėnai. Jau yra 16 karo prievolininkų, pareiškusių norą atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą pirmumo tvarka ir 27 pareiškė norą atlikti karinę tarnybą savo noru.
– Medikai kalba, kad dažnam šių laikų jaunuoliui fizinė būklė (sveikata) neleistų (neleidžia) tarnauti kariuomenėje?
– Negaliu pateikti tokios informacijos, reiktų kreiptis į karo medicinos tarnybą.
– Ar sunkiai jaunimas pripranta prie kariškos tvarkos?
– Jaunuoliams adaptuotis prie naujos kariuomenės tvarkos paprastai reikia nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Priklauso nuo to, kokioje šeimoje jaunuolis buvo auklėjamas.
– Ar atitarnavę jaunuoliai noriai renkasi toliau pratęsti tarnyba? Ar taip galima? Papasakokite šiek tiek.
– Profesinės karo tarnybos kariais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikę privalomąją karo tarnybą, pagal amžių tinkantys eiti kario pareigas, atitinkantys sveikatos, fizinio parengtumo ir moralinių savybių reikalavimus. Skirtingiems kariniams laipsniams yra nustatyta skirtinga amžiaus riba.
– Tai kodėl verta tapti profesinės karo tarnybos kariu?
– Pirmiausia tai galimybė tarnauti savo šaliai, prisidėti prie jos saugumo. Kariuomenėje kiekvienam sudarytos sąlygos siekti karjeros. Vykdomas individualus (pagal kiekvieno sugebėjimus) karjeros planavimas. Dauguma karinių specialybių yra analogiškos civilinėms, tai informacinių sistemų specialistai, medikai, teisininkai, mechanikai, laivavedžiai, vairuotojai, šaltkalviai. Mokymosi ir profesinio tobulinimosi galimybės Lietuvos, JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Kanados, Švedijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose. Tarnaujantiems mokamas konkurencingas atlyginimas, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir ištarnautų metų, bei įvairūs materialiniai paskatinimai. Tarnaujantieji turi visas socialines garantijas. Kasmet išleidžiami 30 dienų atostogų. Atsižvelgiant į ištarnautą laiką, atostogos ilginamos, maksimali atostogų trukmė – 45 dienos. Karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis.
Profesinės karo tarnybos kariai tarnybos laikotarpiu aprūpinami gyvenamuoju būstu, maistu arba jiems mokama nustatyto dydžio piniginė kompensacija. Baigę tarnybą kariai gali dalyvauti profesinio orientavimo programose, teikiama pagalba susirandant darbą.
Be to kariai gali dalyvauti misijose įvairiuose pasaulio kraštuose.
– Kaip jaunuoliai gali tapti profesinės karo tarnybos kariu?
– Norėdami kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, turite atvykti į Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Pirmojo vizito metu, tam, kad gauti siuntimą į medicinos ekspertų komisiją, su savimi užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Likusius dokumentus galima pristatyti vėliau.
Tarnauti tėvynei jaunuoliai gali ne tik atlikdami privalomąją karinę tarnybą ar tapę profesinės karo tarybos kariais. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, ji suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Savanorių pajėgose tarnauja daugiau kaip 4900 karių. Jie yra rengiami Lietuvos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės, jų savanorių kuopos yra išdėstytos visoje Lietuvos teritorijoje.
Anykštėnai savanoriai tarnauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 505 lengvosios pėstininkų kuopos gretose. „Šilelis“ kalbasi su šios kuopos vadu kapitonu Edvinu Žvirbliu.
– Ar anykštėnai patriotiški?
– Anykštėnai – dideli patriotai. Jau ateina tarnauti antra karta, kurią atveda tėvai, kažkada tarnavę arba dar ir dabar tarnaujantys savanorių pajėgose. Kuopoje yra apie 100 savanorių, iš kurių apie 10 procentų merginų. Tarnauja įvairų profesijų ir įvairaus amžiaus žmonės, nuo 18 iki 60 metų. Tai yra labai gerai. Kai kartu susijungia jaunatviška energija ir patirtis, rezultatas tikrai būna geras. Mažesni miesteliai susiduria su jaunimo trūkumu. Mes galime pasidžiaugti, kad pas mus tokios problemos kaip ir nėra. Dabar tarnauti jaunimas ateina motyvuotas ir išsilavinęs, su jais lengva ir smagu dirbti. Yra ne vienas atvejis, kai karys, atlikęs privalomąją tarnybą, grįžta pas mus. Anykščių savanoriai per 27-erius metus išsiugdė tam tikras tradicijas ir yra viena iš geriausiai vertinamų kuopų šalyje. Savanoriai dalyvauja ne tik pratybose, bet ir valstybinėse šventėse, įvairiose sporto varžybose, kituose renginiuose.
Vasario mėnesį į tarptautinę Jungtinių Tautų vadovaujamą misiją Malyje išvyko du kariai savanoriai – grandinis Ramūnas Gedziūnas ir vyresnysis eilinis Rokas Mačionis. Keturis mėnesius šie anykštėnai, 505 lengvosios pėstininkų kuopos kariai savanoriai, atstovaus Lietuvai tolimame žemyne ir prisidės prie stabilumo visame pasaulyje.
Kuopoje tarnauja daug patyrusių, šaunių, patriotiškai nusiteikusių karių, todėl nebuvo sunku rasti tinkamus karius šiai užduočiai. Išvykstantiems palinkėjome geros tarnybos, tinkamai atstovauti šaliai, Anykščiams, padaliniui. Tai ne pirma misija, kurioje dalyvauja Anykščių kariai savanoriai. Kariai yra dalyvavę misijose Irake, Afganistane, Kosove. Taip pat savanoriai dalyvauja įvairiose tarptautinėse pratybose JAV, Vokietijoje, Lietuvoje.
– Ar tarnyba savanorių pajėgose užskaitoma kaip privalomoji karo tarnyba?
– Taip, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose užskaitoma, jei karys ištarnauja pajėgose trejus metus. Tarnyba savanorių pajėgose nesudaro kliūčių darbui, mokslams, nes mokymai dažniausiai vyksta savaitgaliais vieną kartą per mėnesį.
– Kuo išskirtinė savanorių tarnyba?
– Savanorių išskirtinumas ir stiprybė yra tai, kad didžioji dalis karinio rengimo pratybų vyksta Anykščių rajone. Pratybų metu vadais skiriami puikiai pažįstantys tą vietovę kariai. Karo atveju kariuomenei yra labai svarbi civilių gyventojų parama, per pratybas dirbama su civiliais paskiriant jiems tam tikras užduotis. Geriausias būdas tuo įsitikinti – tapti kariu savanoriu.
Dalina RUPINSKIENĖ
(Šilelis Nr. 10 (1127))
