Kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Patyriau kalėjimų vargus, todėl suprantu, kad laisvė yra dovana“

Laisvė – svarbi dovana kiekvienam iš mūsų. Lietuvai teko patirti ką reiškia gyventi be laisvės ir patirti tremties ir priespaudos dalią. Šiandien gyvename demokratiškoje valstybėje ir atrodo, kad galime džiaugtis būdami laisvi.

Tik ar tikrai suprantame tikrosios laisvės prasmę ir atsakomybę už ją ir ar tikrai esami laisvi ar tik prisidengiame savo troškimus laisvės polekiu. Ką reiškia iš ties būti laisvu ir kodėl laisvė neįsivaizduojama be Dievo šiandien kalbamės su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi.

Esame laisvi jau ne vienas dešimtmetis, gyvename demokratiškoje valstybėje, renkame laisvai valdžia, bet ar tikrai esame laisvi?

Kardinolas: Geras ir svarbus klausimas. Palaimintasis Teofilius Matulionis, laišką iš Mordovijos tremties pasirašė: „Laisvas kalinys“. Jis net įkalintas jautėsi laisvas, nes gyveno Dievo šviesoje.

Tačiau ir gyvenant laisvoje Lietuvoje, nebūtinai žmogus gali būti laisvas; jį gali pančioti egoizmas, aistros: neapykanta, kūniškumas, puikybė. Šios vidinės, tikros laisvės kaip tik ir trūksta daugeliui mūsų tautiečių, o be jos išorinė laisvė yra labai trapi ir nepajėgi padaryti žmogų laimingą. Mes realiai esame patyrę gyvenimą be laisvės; penkiasdešimt metų buvome okupuoti ir negailestingai prievartaujami.

Ištemta per 130 000 žmonių; daugelis Sibire ir mirė. 1951 m. lageriuose ir kolonijose kalėjo 43 000 lietuvių. Bažnyčios persekiojimas: nuteista per 330 kunigų ir beveik visi vyskupai. Likusiųjų tarnystė įspausta į Prokrusto lovą. Kunigai teisiami net už vaikų katechizaciją; Bažnyčios engimui buvo sukurta Religijų reikalų taryba. Kunigai ir vyskupai buvo verbuojami dirbti KGB kolaborantais

Asmeniškai patyriau kalėjimų Lietuvoje ir Rusijoje, gyvenimo Uralo ir Mordovijos lageriuose ir tremties Sibire vargus. 1988 m. sugrįžau į okupuotą, bet jau į laisvę žengiančią Lietuvą: Kovo 11 oji buvo Dievo dovana, kurią pilnai patyrėme, kai 1993 m. rugpjūčio mėn. išriedėjo sovietiniai tankai ir atvyko popiežius Jonas Paulius II.

Penkiasdešimt metų mes buvome maitinami melu: prievarta buvo pristatoma, kaip laisvė; marksizmas – kaip vienintelė tiesa, teroristai ( Stalinas, Leninas) garbinami kaip dievai, o laisvės trokštantys žmonės maišomi su purvais ir įkalinami.

Kaip išmokti vertinti tikrąją laisvę?

Kardinolas: Tikroji laisvė visuomet remiasi tiesa, ką labai aiškiai įvardijo Jėzus: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,31- 32). Reiškia, norėdami būti pilnai laisvi, turime mokytis gyventi tiesoje. Tikinčiajam krikščioniui labai trumpai ir aiškiai patarčiau: nori būti laisvas, mokykis būti nuoseklus Jėzaus sekėjas; priimk jo skelbiamą žodį ir gyvenk juo, tuomet būsi tikrai laisvas.

 Dievo nepažįstančiam žmogui patarčiau: gyvenk pagal sąžinę, laikykis prigimtinio įstatymo, ir mąstyk ne tik apie save, bet ir apie kitus, kad ne tik tau, bet ir kitiems būtų gera gyventi šiame pasaulyje.

Kas laisvė yra Jums?

Kardinolas: Laisvė yra Dievo dovana kiekvienam žmogui, todėl nerasite pasaulyje žmogaus, kuris būtų abejingas laisvei. Skirtumas tarp žmonių tik toks, kad vieni laisvės pilnai nesupranta ir todėl jos nebrangina, o kiti – realiai patyrę, ką reiškia laisvės praradimas, ją vertina aukščiau už viską.

Aš turėjau progą eilę metų gyventi be išorinės laisvės, ir patyriau, kokia buvo Dievo palaima, kai sugrįžęs po įkalinimo Rusijos lageriuose ir Sibiro tremtyje pirmus žingsnius žengiau Lietuvos žeme. O už vidinę laisvę man, kaip ir kiekvienam mirtingajam žmogui, reikia grumtis kiekvieną dieną.

Kokį laisvės supratimą dovanoja tikėjimas?

Kardinolas: Krikščioniškasis tikėjimas ne tik padeda tikrąją laisvę suprasti, bet ir ją turėti. Be tikėjimo labai lengva apsigauti ir laisve laikyti tai, kas tikrąją laisvę marina. Juk ir nusikaltėliai, darydami blogus darbus, taip pat tariasi esą laisvi ir galį daryti, ką nori. Tikėjimas leidžia suvokti, jog esi laisvas, jei gyveni pagal tavo prigimtyje įspaustą laisvės įstatymą. Jėzus tai įvardijo, kaip gyvenimą tiesoje.

Antra, tikėjimas padeda laisvę branginti ir ginti. Besimeldžiantis žmogus gali būti labai tvirtas ir nugalėti tiek vidinius, tiek išorinius gundymus. Kai mane nuvežė į Permės kalėjimą, KGB pareigūnai pasiūlė,

draugystę, tai yra kolaboravimą, ir žadėjo, kad draugaujant man lageryje bus žymiai lengviau. Tuo metu man nekilo nė mažiausios abejonės, ir tuojau pat atsakiau, kad bendradarbiauti negalėsiu, nes esu kunigas ir tai daryti man neleidžia sąžinė. Jei būčiau neturėjęs tikėjimo, nežinau ar būtų buvę lengva šitaip atsakyti.

Kokią Lietuvą matote jūs ir ko, Jūsų nuomone, mums trūksta?

Kardinolas: Tai ką šiandien matau Lietuvoje, mane labai liūdina. Žmonės susipriešinę, pikti, pasimetę, visas viltis sudėję į pinigus, ir visa tai yra ne tiek dėl gerovės trūkumo – kada gi jos gali būti užtektinai – kiek dėl to, kad trūksta dvasinės atramos; pas daugelį tikėjimas yra paviršutiniškas arba visiškai miręs.

 Jėzaus žodžiais tariant, žmonės stato savo gyvenimo namą ne ant uolos, bet ant smėlio. Amerikos pavyzdys priešrinkiminiu laikotarpiu parodė, kad gali atsirasti didelių bėdų net tokiose gerovės ir ilgą demokratijos patirtį turinčiose valstybėse, jei žmonės pradeda vadovautis ne tikėjimu bei meile, bet grynai pragmatiškais išskaičiavimais.

Dažnai šiandienos tikrovėje pastebime liberalaus gyvenimo atspindžių, kaip nepasiduoti pagundai mesti kelią ir savo įsitikinimus dėl aršiai brukamos naujos realybės?

Kardinolas: Mano karta pergyveno nacizmo ir komunizmo diktatūras, bet anuomet nesunku buvo suvokti šių diktatūrų pavojus, nors buvo skelbiama, kad viskas daroma vardan žmogaus laimės. Šiandien Lietuvai gręsia kraštutinio liberalizmo pavojus, ir šį pavojų ne taip lengva atpažinti. Genderistinė ideologija ruošia kelią labai realiai ir labai pavojingai diktatūrai, nes ji kėsinasi į pačią žmogaus prigimtį ir valstybės pamatą – šeimą.

 Netikros laisvės grimasos: genderizmas – teisė pasirinkti kokią nori lytį, pastangos legalizuoti narkotikus, santuoka grįstos šeimos griovimas, abortų legalizavimas, mokyklose lytinis švietimas, kurio esmė išmokyti nevaržomai tenkinti savo aistras ir pasinaudoti kontraceptinėmis priemonėmis. Tokia laisvė be tiesos, be Dievo.Laisvę žudo melas, kurio niekaip neatsikratome; žudo pykčiai, vieni kitų kaltinimai, neapykanta, gobšumas, vis labiau reklamuojamas seksas, alkoholis bei narkotikai.

Laisvoje valstybėje žmogus gali būti įkalintas savo egoizmo ir aistrų. Netikros laisvės grimasos: genderizmas – teisė pasirinkti kokią nori lytį, pastangos legalizuoti narkotikus, santuoka grįstos šeimos griovimas, abortų legalizavimas, mokyklose lytinis švietimas, kurio esmė išmokyti nevaržomai tenkinti savo aistras ir pasinaudoti kontraceptinėmis priemonėmis. Tokia laisvė be tiesos, be Dievo

Laisvė pasiklysta, kai ji statoma ant netikrų pamatų. Matėme laisvę statomą ant komunizmo, nacizmo, o dabar – ant genderizmo pamatų. Šie visi netikros laisvės statytojai prisistatydavo, kaip laisvės pranašai. Jei Seimas ratifikuos Stambulo konvenciją, mes pateksime į genderizmo diktatūrą, nes neturėsime teisės net šv. Raštą cituoti, ką jis kalba apie seksualines nuodėmes.

Kalbėjosi Simonas Jokubauskas

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.