Lietuvos muitinė – pagrindinė institucija, kovojanti su kontrabandinių prekių įvežimu į šalį. Kaip taisyklė, į Lietuvą daugiausiai vežami kontrabandiniai tabako gaminiai: per pirmąjį 2018 m. pusmetį Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė daugiau nei 2,5 mln. kontrabandinių cigarečių pakelių. Po to rikiuojasi nelegaliai įvežami alkoholiniai gėrimai (per tą patį laikotarpį jų sulaikyta apie 6 tonos), narkotinės medžiagos (sulaikyta 272 kg, daugiausia – hašišo), sprogstamosios medžiagos, vardinių prekių klastotės.

Tačiau muitininkai kartais aptinka ir netipinių kontrabandinių prekių – vogtų transporto priemonių, antikvarinių vertybių ir kt. Į Lietuvą daugiausiai kontrabandinių prekių bandoma įvežti iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos.

Pagrindiniai muitininkų kovos su kontrabanda būdai

Siekiant efektyviau kontroliuoti į šalį patenkančių prekių srautus, Lietuvos muitinėje periodiškai atnaujinama ir tobulinama esama įvežamų prekių tikrinimo įranga, kontrolės sistemos. Paskutinį kartą Nacionalinė tranzito kontrolės sistema atnaujinta 2018 m. rugsėjo pab.

2012 m. šalies muitininkai pradėjo naudoti mobiliiąją rentgeno sistemą „Rapiscan Systems“, leidžiančią vilkikų krovinius nuskenuoti vos per 10–15 sekundžių. Padedami šios sistemos, muitininkai gali greičiau patikrinti krovininį transportą, nes jiems nebereikia atidarinėti vilkikų ir nuodugniai tikrinti krovinius. Taip yra taupomas vežėjų laikas ir mažiau trikdomi krovinių judėjimo srautai..

Tačiau akivaizdu, jog Lietuvos muitinė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali vien tik savo jėgomis išspręsti visų su neteisėtu prekių įvežimu į šalį susijusių problemų. Valstybė turi spręsti šias problemas kompleksiškai. Kovoje su kontrabanda efektyviai veikia: muitinės darbuotojų skaičiaus didinimas;

• baudų už kontrabandą didinimas;
• baudų už nelegalią prekybą alkoholiu ir cigaretėmis didinimas;
• visuomenės švietimas apie nelegalios prekybos ir kontrabandos žalą.

Prieštaringai vertinamos kovos su kontrabanda priemonės

Viena prieštaringiausiai vertinamų priemonių kovojant su kontrabanda – akcizų kėlimas. Nuo 2017 m. kovo 112 proc. didėjo akcizas alui, 92–111 proc. – vynui, fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, 23 proc. – etilo alkoholiui. 2018 m. viduryje Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad kasmet trejus metus iš eilės po 6 proc. turėtų būti didinamas akcizas cigaretėms ir cigarams. Ekspertų nuomone, akcizų didinimas žmones tik dar labiau pastūmėja rinktis nelegalią produkciją – pakėlus akcizus neproporcingai šokteli tabako bei alkoholinių gėrimų kainos.

Dažnai nukenčia ir su kontrabandos vežimu nesusiję asmenys

Didžioji dalis (net iki 90 proc.) į Lietuvą įvežamų ir iš jos išvežamų krovinių yra daliniai (kai vienu sunkvežimiu gabenami mažiausiai dviejų klientų kroviniai). Tad dėl kontrabandines prekes vežusių vairuotojų kaltės gali būti sulaikoma ar net konfiskuojama ir transporto priemonė, ir visas krovinys. Tai daro didelę žalą verslui, ypač smulkioms įmonės, kurios gali netgi bankrutuoti. Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina rasti teisėtai dalinius krovinius gabenančias įmones.

Taigi įvežamos kontrabandinės prekės daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai, atneša didelius nuostolius vežėjams, dažnai visiškai nesusijusiems su kontrabandinio krovinio gabenimu. Muitinėse taikomi kovos su kontrabanda būdai ir naujausios pasiteisina, tačiau daug diskusijų kelia akcizų tabakui ir alkoholiui didinimas.

SONY DSC