Kaip elgiamės su žaislais, taip ir vėlesniame gyvenime: 5 psichologės patarimai

Elektroninio žaislo gedimas ir atsisveikinimas su juo gali būti visai ne liūdna, o tiesiog pamokanti istorija. Tai patvirtino iliustratorės Eidvilės Viktorijos Buožytės nupieštas mergaitės ir jos žaislo nuotykis, virtęs spalvingu leidiniu. Teisingos vaikų elgsenos su žaislais taisykles įvardijo ir psichologė Jūratė Bortkevičienė, o Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė priminė, kuo galėtų būti pavojingi žaislai, virtę elektronikos atliekomis.
Dirbtuvių komandoje – elektronikos meistrai
Susipažinti su E. V. Buožytės iliustruota knygele, pabendrauti su iliustratore, nuspalvinti istorijos scenas, apsikeisti elektroniniais žaislais, pasimokyti, kaip teisingai su jais elgtis ir netgi savo akimis pamatyti, kaip juos taiso elektronikos meistrai, vaikai nemokamai galės šių metų gegužės 10 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje (Vyskupo skveras 1). Renginio pradžia – 10 val.
„Tai yra modernaus formato interaktyvus edukacinis renginys 4–6 metų vaikams ir jų tėvams „Elektroninio Mikio pėdsakais“, skirtas trims Lietuvos miestams, tarp jų – Anykščiams. Tai yra pernai Vilniuje ir šiemet Panevėžyje didelio vaikų bei jų tėvų susidomėjimo sulaukusios dirbtuvės. Tiek vaikai, tiek ir tėvai iš jų gali parsinešti net kelias naudas: įdomiai praleisti laiką, pasinešti namo nemokamai sutaisytą žaislą, sužinoti apie elektroninius žaislų pavojus ir kaip saugiai su elektroniniais žaislais atsisveikinti. Daugelis nežino, kad elektronikos atliekomis tapę žaislai ar juose paliktos baterijos gali tapti toksiškais teršalais ir neigiamai paveikti visų šeimos narių sveikatą“, – sako renginį inicijavusios EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Vaikui svarbi jo paties nuomonė  „Ketverių metų ar vyresni vaikai gali turėti mėgstamą žaislą, su kuriuo žaidžia dažniau nei su kitais, kuriuo dažniausiai nenori dalintis su aplinkiniais, kurį labiau saugo. Tačiau vyresni vaikai retai stipriai prisiriša prie žaislų, ypač mūsų laikais, kai žaislai laikomi keliose dėžėse ir vaikas dažnai net neprisimena, kokius žaislus turi. Liūdna, kad dažnai tėvai nemoko vaikų vertinti to, ką turi, gali kiekvieną dieną nupirkti naują mašinėlę, o sulaužytą be gailesčio mesti lauk, taip padarydami vaikui meškos paslaugą. Vaikas nebevertina žaislų, pasimeta žaislų gausoje, su daugeliu nežaidžia apskritai arba žaidžia tik trumpai, jam sunku susikoncentruoti ties viena veikla, sunku sutelkti dėmesį ir įsijausti į žaidimą“, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė.
Vis dėlto pasitaiko, kad vaikai, pamatę, jog jų žaislus be jų sutikimo tėvai išmeta ar atiduoda jaunesnei kartai, supyksta, griebia lėlę be galvos ar barškutį, su kuriuo kelis metus nežaidė ir nenori jokiais būdais paleisti. „Vaikai dažniausiai supyksta todėl, jog niekas nepaklausė jų nuomonės ir leidimo. Vaikai trokšta būti svarbūs, savarankiški, priimti sprendimus. Jeigu mes pasikalbėsime su vaiku, kad žaislas yra netinkamas naudoti, nesaugus ar tiesiog skirtas mažyliams, dažnai vaikai ir sutiks su juo atsisveikinti be neigiamų jausmų proveržių“, – aiškina J. Bortkevičienė.
Psichologė įvardijo 5 patarimus, kai teisingai elgtis su žaislais
1. Kartu su vaikais peržiūrėkite turimus žaislus. Gražiai sudėliokite juos taip, kad kiekvienas būtų gerai matomas ir lengvai pasiekiamas, išsirinkti labiausiai patinkančius, reikalingiausius. Mažiau reikalingų ar nebetelpančių žaislų dalį veikiausiai teks išmesti, kai kuriuos bus galima sutaisyti, kai kuriuos padovanoti, o likusius kuriam laikui sudėti į dėžę ir paslėpti. 2. Padėkite vaikui atrasti žaislus iš naujo. Kai vaikui nusibos turimi žaislai – ištraukti iš dėžės žaislai suteiks daug daugiau džiaugsmo ir dėmesio, negu tuo atveju, jeigu jie gulėtų tarp jo žaislų kambaryje.
3. Surenkite atsisveikinimo su žaislu ritualą. Jeigu sugenda žaislas, kuris vaikui labai patinka, tačiau yra nebesaugus naudoti – tėvai neturėtų jo išmesti, kol vaikas nemato, o surengti „atsisveikinimo ceremoniją“: paskatinti vaiką padėkoti žaislui už draugiją, pasakyti, jog jį prisimins ir atsisveikinti. Po tokios ceremonijos žaislą galima įdėti į dėžutę ir išnešti, kad vaikas jo nebematytų. Jeigu vaikas atsisako atsisveikinti – neversti to daryti, nebarti, jokiu būdu negėdinti.
4. Įvertinkite, ar žaislas nekelia pavojaus sveikatai. Jeigu žaislas atrodo nelabai saugus, leiskite jį pasilikti. Tegu vaikas pasako, kai bus pasiruošęs – tada galėsite kartu su žaislu atsisveikinti. Jeigu žaislas kelia pavojų sveikatai – paaiškinkite tai vaikui (nesitikėkite, kad suvoks iš karto) ir pasiūlykite surasti alternatyvą šiam žaislui. Jei galite, pataisykite. Jei seną žaislą pakeisite tokiu pat nauju, tai padės išvengti sunkumų (bent kuriam laikui), tačiau vaikas gali pamanyti, jog nėra svarbu saugoti daiktus, o juos sulaužyti yra netgi naudinga, nes tėvai gali nupirkti naujų.
5. Papasakokite vaikui apie įvairių žaislų savybes. Bet kuriuo amžiaus tarpsniu yra svarbu daug kalbėtis su vaiku ir aiškinti jį supančio pasaulio dėsningumus, netgi jei vaikas nesuvoks reiškinių taip, kaip juos suvokia suaugusieji. Ypač svarbu yra mokyti vaikus elgtis saugiai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams gali būti neįveikiama užduotis suvokti, kuo jų žaislas susijęs su aplinkos užterštumu ar jo sveikata. Tačiau 4–6 metų vaikai jau supras, kad galima susižeisti, kad gali skaudėti, kadangi iki tokio amžiaus jie tikrai yra patyrę panašių išgyvenimų.
„Tėvų pareiga išmokyti vaikus saugiai tyrinėti pasaulį, todėl yra labai svarbu aiškinti vaikams, kaip mes elgiamės su daiktais ir ką daryti su atliekomis. Geriausias būdas to išmokyti – rodyti tinkamą pavyzdį. Pirmiausiai – saugoti savo turimus prietaisus. Taip pat svarbu kartu su vaikais priduoti atliekas, rodyti kaip atliekos rūšiuojamos, kartu nunešti neveikiančias baterijas į atitinkamas vietas. Jeigu tėvai tik pasakos, kaip reikia elgtis, bet patys to nedarys – iš šių kalbų nebus visiškai jokios prasmės, nes vaikai įsisąmonina tai, ką mato ir patiria, o ne tai, ką girdi“, – atkreipia dėmesį psichologė.
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė renginio metu vaikams ir jų tėvams ketina papasakoti apie elektroninių žaislų savybes, specifiką, bėdas bei teisingą elgseną, naudojant tokius žaislus bei jiems sugedus. Anot EPA atstovės, renginio „Elektroninio Mikio pėdsakais“ tikslas – auginti socialiai atsakingą visuomenę, gebančią racionaliai naudoti elektronikos įrangą ir saugiai bei atsakingai su ja atsisveikinti.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc. elektronikos atliekų tvarkymo.
Neringa Baranauskienė

Vienas komentaras

  1. Rusu pedagogo Makarenkos zodziai: koks vaikas buna zaidimuose, toks jis bus ir gyvenime. Labai teisingi zodziai, paanalizuoju mintyse savo vaikystes draugus, ju veikla ir gyvenima ir kada zaizdavome smelio dezese – taip ir yra. Na, o siai dienai tai matau pvz. “Kakes Makes” didele itaka vaikams. Tai bus ir ju gyvenime…

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.