Akys yra vienas iš labiausiai jautriausių ir pažeidžiamų jutiminių organų. Tam, kad būtų galima bent šiek tiek jas apsaugoti, vertėtų atlikti įprastinį tyrimą kartą per metus, kuris parodys jūsų regėjimo lygį. Ypač svarbu atkreipti dėmesį tada, jeigu jaučiate nuolatinį akių nuovargį, išsausėjimą, niežėjimą, skausmą. Tokiu atveju privaloma kreiptis į akių gydytoją.

Kaip pasiruošti akių tyrimui?

Norint apsilankyti pas akių gydytoją, reikėtų pagalvoti, ar turite kokių nusiskundimų dėl regos kokybės, ar yra artimųjų, kurie turi problemų su akimis bei rega. Taip pat labai svarbu, kad vizito metu nenaudotumėte akių makiažo ir atsineštumėte ligos istoriją (jeigu prieš tai jus konsultavo kitas akių gydytojas).
Labai svarbu, kad vizito metu (ir likus valandai iki jo) nenaudotumėte kontaktinių lęšių, o jeigu tyrimas yra reikalingas vaikui, paaiškinti, kad ašaroms čia ne vieta. Verkiančiam vaikui atlikti kokybiškai akių apžiūrą yra beveik neįmanoma. 

Kas vyksta konsultacijos metu?

Akių tikrinimas susideda iš tyrimo, kurio metu tikrinama jūsų akių anamnezė ir tam tikri nusiskundimai, akių gydytojas išsiaiškina, ar tam tikri šeimos nariai turi polinkį į kažkokias akių ligas. Taip pat pirmosios konsultacijos metu tikrinamas regėjimo aštrumas, o tam pasitelkiamos specialios lentelės. Nepamirštama apžiūrėti akių ir vizualiai, atliekami tyrimai, kuriems naudojama plyšinė lempa bei atliekamas akių dugno tyrimas. Jeigu nustatomi kažkokie nukrypimai, tam reikalinga atlikti papildomus tyrimus. Norint gauti žymiai išsamesnę informaciją apie jūsų regėjimą, atliekamas specialus kompleksinis tyrimas. Na, o jeigu aptinkama patologija, akių gydytojas pasirenka tinkamą gydymo metodą arba regėjimo koregavimo būdą.

Kaip dažnai reikėtų kreiptis į akių gydytoją?

Išsamų akių patikrinimą rekomenduojama atlikti kas 1–3 metus, atsižvelgiant į žmogaus amžių, rizikos veiksnių buvimą bei bendrąsias ligas. Akių gydytojo svarbiausias stebėjimas yra vaikystėje. Netinkamas regos aparato suteikimas gali turėti didžiulės įtakos ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir vaiko raidai. Vaikai, kurie neturi jokių akių ligų požymių ar rizikų, rekomenduojama tikrinti, kas 6 mėnesius po gimimo dienos, vėliau tik iki trejų metų, o dar vėliau – prieš einant į mokyklą. Po to konsultacijas reikėtų nukelti kas du metus.
Jei esate nuo 18 iki 60 metų ir nepastebite jokių regėjimo sutrikimų, akių ligų požymių bei rizikos veiksnių, tuomet siūloma pas akių gydytoją apsilankyti kartą per 2 metus. Suaugusiųjų akių ligų rizikos veiksniai gali būti tokie: trumpa ir vidutinė trumparegystė, trumparegystės, glaukomos, tinklainės distrofijos atvejai šeimoje, hipertenzija, diabetas, skydliaukės ligos, vaistų, turinčių nepageidaujamą poveikį regėjimo organams, vartojimas, sisteminės ligos, darbas, kuris susijęs su nuolatiniu akių įsitempimu. Patiriant bent minimalų akių sunkumą, geriau nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją.

Užsak. Nr. 2566