Rugpjūčio 23-ąją – Juodojo kaspino dieną, LPKTS Anykščių filialo nariai minėjo Skiemonyse. Šv. Mišias už žuvusios Laisvės gynėjus Skiemonių apylinkėse ir visoje Lietuvoje aukojo Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios kunigas Audrius Vogulis.
Pasibaigus Šv. Mišioms, kunigas pašventino paminklą, kuris pastatytas šalia senųjų kapinių, toje vietoje, kur buvo užkasti išniekinti 23 partizanų kūnai. Kuklus paminklas – kryžius, pastatytas LPKTS Anykščių filialo pirmininkės Primos Petrylienės iniciatyva, primins ateinančioms kartoms, kad ši vieta aplaistyta 23 partizanų krauju.
„Buvo sudėtingas okupacinis laikotarpis“, – kalbėjo kunigas A. Vogulis. – Vienoje pusėje partizanai – laisvės kovotojai, kitoje – tautos išdavikai stribai. Laukia ilgas susitaikymo kelias…“
1989 metais politkalinio Mykolo Kazlo pastangomis 23 partizanų palaikai buvo perlaidoti senosiose Skiemonių kapinėse į bendrą 23 bendražygių kapą. Artimųjų lėšomis buvo pastatytas paminklas. Ant šio kapo padėjome gėles ir uždegėme žvakeles.
Istorikas Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie šių partizanų veiklą ir žūties aplinkybes.
Partizanas Albinas Milčius, slapyvardžiu Tigras, savo dienoraštyje rašė: „Kas padės žūstančiam Lietuvos kraštui? Gal Dievo stebuklai, o gal mes patys, Lietuvos vyrai. Formuojasi partizanų būriai, prasidės kova prieš milijoninę okupanto armiją. Mes žūsime, bet aš apie tai negalvoju“. Jo širdyje buvo tik meilė Tėvynei, o į kovą pakėlė niekuo nekaltų lietuvių pralietas kraujas ir nekaltai į Sibirą tremiamų senelių ir vaikų ašaros.
Aplankėme partizanų žūties vietas, kurios yra įamžintos paminklais, padėjome gėles. Susikibę rankomis prisiminėme Baltijos kelią ir Baltarusijos žmonių kraupius pirmuosius žingsnius į laisvę.
Liudvika Danielienė
Pagarba. Kieti jus tremtiniai, mokytis jaunimui, nedejuot…
Labai itartina. Kovotojai. O ka konkreciai dare? Visiems sedintiems miske reikejo valgyti ir pasimyleti.
Ne visidi vienodi kaip Jūs.
Labai džiaugiuosi Anykščių LPKTS praregėjimu. Po to, kai Tubis pasirodė visu gražumu ir atsisakė prisiekti tardamas Dievo vardą į teisiamojo politiko vilą Žliobiškyje atsisakė važiuoti visi dori ir tikri patriotai. Keli važiavo tik pasižiūrėti ar iš algos galima pasistatyti tokius „palocius“.