Atstovauti savo šaliai galima ir labdaros valgykloje

Apie savo kelionę į JAV ir patirtus įspūdžius pasakojo rajono tarybos narys  Šarūnas Grigonis,  Buvęs Anykščių Jono Biliūno gimnazijos prezidentas atsitiktinai sužinojo apie jaunimo lyderystės programą Jungtinėse Amerikos Valstijose „Youth Leadership Program“. Nuvykęs ten mėnesį mokėsi ne tik apie lyderystę, bet ir apie pilietiškumą.

Baltijos šalių jaunimas

,,Projektas, kuriame dalyvavau, yra skirtas Baltijos šalių šimtmečiams paminėti, taigi JAV valstybės departamentas finansavo ir pakvietė jaunuosius lyderius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvykti į JAV ir pasisemti žinių apie tai, kaip galime atlikti gražius darbus savo bendruomenėje, skatinti kitus savanoriauti ir mokyti pilietiškumo. Šį projektą organizavo JAV ambasada kartu su Indianos universitetu. Šiame universitete paskaitų metu gilinome lyderystės, ekonomikos, verslumo įgūdžius. Susitikimuose su įvairiais valdžios pareigūnais, diplomatais, vietinių įmonių vadovais įgijome daug žinių apie pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Programos metu gyvenome amerikiečių šeimose, ten praleidome 2,5 savaitės, o savaitę – Vašingtone, kur lankėmės JAV valstybės departamente. Projekto tikslas – mokyti jaunus žmones augti ne tik kaip lyderius, bet ir skatinti veikti bendruomenės labui sugrįžus į gimtuosius miestus.“ – pasakojo gimnazistas.

Šiame projekte, kurio metu moksleiviai gavo progą pagyventi JAV dalyvavo po 7 mokinius iš visų trijų Baltijos šalių. Tarptautinio projekto metu JAV valstybės departamentas kiekvienam dalyviui skyrė premiją iki 200 dolerių už sugalvotą idėją savo bendruomenei. Ši premija skatina jaunuolius, naudojantis visomis prieinamomis priemonėmis, padėti pasirinktai visuomenės grupei. Pats Šarūnas pasirinko padėti visam miestui: ,,Aš noriu sukurti tinklalapį pavadinimu Dailusmiestas.lt, o vėliau ir programėlę, kurioje kiekvienas anykštėnas ar Anykščių miesto svečias galėtų pažymėti visas pastebėtas aplinkos tvarkymo, beglobių gyvūnų, duobių, įgriuvų, gatvių priežiūros ar apšvietimo, švaros ar želdynų problemas mieste. Sakykime, kad matai duobę kelyje, ar tavo gatvėje neveikia šviestuvas, neišvežamos šiukšlės. Tada tą vietą tereikia tik nufotografuoti, nueiti į tinklapį ir pažymėti pridėjus trumpą aprašą. Tai leistų susisteminti pateiktą informaciją apie įvairias infrastruktūros problemas ir imtis problemos sprendimo greičiau – kreiptis į savivaldybę. Galbūt vėliau projektas plėstųsi ir rajono mastu.“ Šarūno sugalvotas tinklalapis, įsibegėjus pavasariui, sukurtas ir jau neseniai pradėjo veikti – kiekvienas anykštėnas gali pridėti jam akį rėžiančią problemą.

Reagavo žaibiškai

Šarūnas sakė šį projektą radęs visai atsitiktinai: ,,Likus dviem dienoms iki paraiškų teikimo pabaigos Facebook‘e pamačiau JAV ambasados kvietimą į programą. Per dvi dienas, tiesiog žaibiškai, reikėjo užpildyti aplikacijos formą – surašiau visus savo akademinius pasiekimus, užklasinius nuopelnus, apie 300 žodžių esė apie tai, ką man reiškia visuomenė, pilietiškumas ir lyderystė bei motyvacinį laišką. Po savaitės gavau laišką, jog patekau į antrąjį etapą. Čia laukė 15 minučių interviu apie tai, ką veikiu gimtajame mieste, apie jau minėtas visuomeniškas, pilietiškas veiklas mieste ir gimnazijoje. JAV ambasada Vilniuje išsiuntė mano aplikaciją į JAV, Vašingtoną. Visa tai vyko 2018 metų vasarį, o 2018 metų liepos viduryje gavau džiugią žinią. Vienam žmogui buvo skirta apie 10 tūkst. dolerių. Taigi įskaičiuoti ir lėktuvo bilietai, ir apgyvendinimas, ir maitinimas. Beje, įlipant į lėktuvą iš Frankfurto į Čikagą, vieno lietuvio iš grupės neįleido, nes lėktuvas buvo visiškai užpildytas. 16 metų ir 1 dienos amžiaus vaikinui teko skristi atsiskyrus nuo grupės vėlesniu reisu“, – apie savo patirtį pasakojo Šarūnas.

Miestelis padidėja tris kartus

,,Pirmas tris dienas leidome rančoje, kur svaidėme tomahaukus, žaidėme kitus įprastus kaubojų žaidimus, mėgavomės tradiciniu amerikietišku maistu bei diskutavome apie taip rančos valdytojų mėgstamus ginklus. Miegojome specialioje kaubojų viloje, kur dažnai vyksta ir vestuvės. Be to, jodinėjome žirgais – tai viena iš egzotiškiausių pramogų Amerikoje, dėl kurios čia atvažiuoja turistai iš visos valstijos. Atrodo keista, kad nuskridęs 8000 kilometrų atsidūriau lyg kaimo turizmo sodyboje Anykščių rajone. Indianos klimato juosta lygiai tokia pati kaip Lietuvos, tad stovint miške sunku suprasti, ar esi Anykščių šilelyje, ar Rytų vidurio Amerikoje. Kol lietuvių grupė 2 dienas praleido toli nuo miesto šurmulio, latvių ir estų komandos, tiesiogine to žodžio prasme, užstrigo Niujorke dėl siautusių audrų. Jiems ten teko pamatyti įžymiausius megapolio lankytinus objektus, o mums – vietiniams kaubojams padėti skaldyti malkas, sukurti laužą ir labai sudominti pasakojimais apie žemaitukus. Tik trečią dieną turėjome galimybę pagaliau kartu susiburti po vienu stogu, o ketvirtą dieną keliauti į amerikiečių šeimas. Priimtas buvau šiltai, savaitgaliais man aprodė miesto įžymybes, teko nuvažiuoti net į Kentukio valstiją, pamatyti “Fort Knox” viso šalies aukso saugyklą, tačiau tik iš toli. Pasirodo, kad muziejų viduje ir truputį saugomo aukso gali pamatyt tik JAV pilietis – tapo aišku, kad amerikiečiai savo turtų svetimiems nerodo. O nuvažiavus į vokiškų patiekalų restoraną gavau dešrelių su bulvių koše, kurios labai mažai skyrėsi nuo ragaujamų namie. Darbo dienomis tas dvi savaites, kurios pralėkė žaibiškai, lankėmės Indianos universitete. Jis yra nedideliame miestelyje, Blumingtone. Vasarą miestelis tokio dydžio kaip Anykščiai, o rudenį padidėja beveik tris kartus, nes į miestą sugrįžta apie 40 000 studentų. Universitetas yra vienas geriausių JAV, tačiau labai brangus – metai ten vietiniams kainuoja 20 000 dolerių, o studentams iš svetimų valstijų ar užjūrio – net 40 000. Visos programos metu dalyvavome įvairiose paskaitose, susipažinome su savivaldos institucijomis, miesto verslo įmonėmis, vietine proftechnine mokykla. Klausantis paskaitų užstrigo viena svarbi taisyklė – amerikiečiams labai svarbu, kad paskaitos metu ir po paskaitos būtų užduodama kuo daugiau klausimų – tai pagarbos lektoriui ženklas. Užsiėmėme ir savanoryste – teko padėti net bulvių laukuose, labdaros virtuvėje Vašingtone. Rengėme ir tautų mugę socialiai remtinų šeimų vaikams, kurie lanko dienos centrą: pristatėme savo šalis, pamokėme juos tautinių šokių, surengėme viktoriną, linksmas rungtis.

Vėliau, savaitės Vašingtone metu susitikome su diplomatais, kurie yra atsakingi už ryšius su Baltijos šalimis, apžiūrėjome įžymiausius objektus, muziejus bei, žinoma, nacionalinę alėją. Kartais vietoj naudojimosi metro ryte iš viešbučio keliaudavome taksi. Buvo smagu matyti, kad kitą rytą prie viešbučio laukė jau nebe keli, bet dešimtys taksistų. Visi sutikti amerikiečiai greit pastebėdavo ne vietinį akcentą ir klausdavo, iš kur atvykai, o paminėjus Lietuvą, atšaudavo klausimą: “Kokioje valstijoje toks miestas?” Apskritai, amerikiečiai gan pavydžiai žiūri į mūsų šalies ekonomiką, nes ji yra auganti, turi gerą įstatyminę bazę, o tai reiškia, kad yra daug vietos kurti savo verslą, plėstis, ieškoti nišų. Priėmusios šeima kalbėjo apie tai, kad aplinkui pastebi vis daugiau užsidarančių šeimos verslų, kuriuos perima galingi amerikiečių monopolininkai. Tapo aišku, kad niekur pasaulyje nėra rojaus ir visur žmonės dirba labai sunkiai. – prisiminimais apie JAV dalinosi Šarūnas Grigonis.

Susitiko ir po programos

Projektas nesibaigė tik kelione į JAV – vienas iš programos tikslų yra palaikyti ryšius su projekto dalyviais, tęsti pradėtas įgyvendinti idėjas bei, grįžus namo, sugalvoti ir pasiūlyti vieną didelę idėją, kurią būtų įmanoma įgyvendinti savo šalyje.
“Idėją turėjo pasiūlyti kiekviena Baltijos šalies komanda. Lietuvių siūlymas buvo atkreipti dėmesį į Aulelių šeimos ir vaiko gerovės centrą. Manėme, kad būtų smagu šios įstaigos auklėtiniams susipažinti su lietuviais, latviais, estais ir amerikiečiais iš visų savo šalių kampelių. Savaitės metu norėjome papasakoti apie savo patirtį, įvairias galimybes, padrąsinti, įkvėpti ir susipažinti su jų aplinka bei Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazija, padiskutuoti su šios mokyklos mokiniais ir mokytojais, paklausti, kaip sekasi sutarti šių dviejų įstaigų vaikams. Paskutinė projekto diena būtų skiriama bendrai šventei “Moliūginei”, kuri įprasmintų visą nuveiktą darbą ir leistų visiems smagiai praleisti laiką. Džiugu, kad Svėdasų gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla ir Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorius Vaidas Niaura palaikė šią idėją. Būtume turėję didelį amerikiečių ir broliukų iš Latvijos ir Estijos desantą” – apie savo grupės idėją kalbėjo Š. Grigonis.
“Deja, tačiau pasirinkta buvo latvių pasiūlyta idėja ir jau spalio viduryje visi jaunimo programos dalyviai su Indianos universiteto darbuotojais susitiko Latvijoje, nedideliame Skrivere mieste, kuriame įgyvendino savo pagrindinę visos grupės idėją – restauravo žymaus krašto rašytojo pėsčiųjų taką. Tai buvo puiki proga darkart įvertinti visos programos įspūdžius ir vėl susitikti su draugais, kurie vos prieš pusmetį buvo visai nepažįstami. Supratome, kad susivieniję dėl vieno tikslo, galime susirinkti iš įvairių šalių ir net žemynų bei padėti savo bendruomenei. Visa jaunimo programa ir mane paskatino dar labiau mylėti savo kraštą, miestą, niekad jo neužmiršti bei suprasti, kad visuose pasaulio kraštuose žmonės turi daugiau panašumų nei skirtumų – kiekvienas visada nusiteikęs bendrauti, padėti – nesvarbu, ar esi iš Lietuvos, ar tolimosios Amerikos”, – pasakojo Š. Grigonis.

Nuotraukose:
Lietuvių grupė Indianos oro uoste.
Šarūnas Grigonis Vašingtone, Nacionalinėje alėjoje.
Po Baltijos šalių kultūrinės mugės Blumingtono vaikų dienos centre.
Visa Baltijos šalių jaunųjų lyderių grupė Indianos valstijos Atstovų rūmuose.
Šarūnas Grigonis prie Baltųjų rūmų.
Savanorystė Vašingtono labdaros virtuvėje.
Šarūnas Grigonis JAV Valstijos departamente.

Linas Bitvinskas

Komentuoti: Anonimas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.