Praėjusį penktadienį (gegužės 29 d. ) į iškilmingą Istorijų dvarelio atidarymą  Anykščiuose atvyko mokslininkas istorikas, pedagogas edukologas, istorijos publicistas Tomas Baranauskas. Atvyko su savo šeima ir su dovanomis – Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai su autografais jis padovanojo dvi  savo 2017 m. išleistas knygas:  istorijos studiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“  ir  istorijos šaltinių su komentarais knygą „Kuršo aktai. Acta Curoniae “ .

Trumpai priminsime, kad T. Baranauskas gimė Kaune, tačiau vėliau su tėvais  atvyko gyventi į Anykščius, mokėsi Anykščių Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje (Vėliau –  gimnazija), o 2006–2013 m. jis buvo šios gimnazijos Garbės galerijos narys. Baigęs mokslus Anykščiuose, T. Baranauskas išvyko studijuoti į Vilniaus universitetą Istorijos fakultete. 1998 m. apgynė magistro darbą „Lietuvos valstybės susidarymas“. Toliau tyrinėdamas šią temą  išleido knygą „Lietuvos valstybės ištakos“ (2000).  Taip pat  jo išleistų knygų sąraše: „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“ (bendraautorė Inga Baranauskienė, (2014, 2015), „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ (bendraautorius Gintautas Zabiela, 2016) ir kiti istorijos leidiniai.

Praėjusiais metais istorikas išleido knygą „Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“ (2019).  Knygoje nagrinėjamas 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko (Ukmergės, Šventosios) mūšis, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė, padedama lenkų pulkų, įveikė Švitrigailos ir jam talkinusio Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro kariuomenę. Mūšis analizuojamas ne tik karybos aspektu (aptariamas kariuomenių dydis, jų išsidėstymas ir veiksmai mūšio lauke), bet ir stengiamasi išsiaiškinti jo politinius tikslus bei poveikį Lietuvos valstybingumo raidai.

Istorijų dvarelio atidarymo šventėje T. Baranauskas užsiminė, kad naujausią savo  knygą jis plačiau norėtų pristatyti anykštėnams.

Bibliotekos informacija