Internete – mūsų sveikatos duomenys

Sveikatos priežiūros įstaigos privalomai turėjo pradėti naudotis garsiąja 40 milijonų eurų vertės e.sveikatos sistema. Oficialiai teigiama, kad e.sveikata pagreitins įstaigų darbą, pagerins pacientų aptarnavimo kokybę…
Apie tai, kuo sistema naudinga eiliniam pacientui, su Anykščių Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Šeimos gydytoja Aurika TREŠČENKO – BLAUZDIENE kalbėjosi žurnalistė Sveta VITKIENĖ.

– Ar Anykščių PSPC jau prisijungė prie šios sistemos?
– Anykščių PSPC  prie e.sveikatos prisijungė kiek anksčiau. Iki kovo buvo išduodami elektroniniai receptai, mirties liudijimai ir vaiko sveikatos pažymėjimai. Nuo kovo 1 d. e.sveikatos sistemoje taip pat pildomi pacientų apsilankymo duomenys, išrašomi siuntimai ir elektroniniai receptai, išduodami vairuotojų sveikatos pažymėjimai.
– E.sveikata taupys sergančiųjų laiką? Išvaduos medikus nuo krūvų dokumentų? Trumpins pacientų eiles?
– E.sveikatos nauda neretai yra pervertinama. Gyventojams ji naudinga tuo, kad kiekvienas gali susipažinti su savo sveikatos istorijos įrašais, patikrinti, kokie vaistai paskirti, prisiminti, kam alergiškas. Ši informacija pasiekiama kitų gydymo įstaigų darbuotojams, tad palengvina anamnezės surinkimą. Buvo žadama, kad sumažės darbo medikams. Bet kuris gydytojas patvirtintų, jog elektroninės sistemos nesumažina darbo, nes niekas nepanaikino pildomų dokumentų kiekio, tiesiog viskas persikėlė į elektroninę erdvę. Tai, ką iki šiol reikėjo rašyti ranka, pildome kompiuteriu. Niekam ne paslaptis, jog pildant dokumentus ranka, daug darbo atlikdavo slaugytojos. Dirbant e.sveikatoje, viską tenka atlikti gydytojui.
Ateityje tikimasi, jog e.sveikata leis bet kuriam Lietuvos gydytojui matyti visus paciento įrašus. Jeigu visi gydytojai dokumentus pildytų tik elektroninėje erdvėje – ši vizija nebūtų iliuzija. Pirminio lygio įstaigose paciento ligos istorijoje galima rasti 5 metų duomenis, visa kita gali būti (ir atiduodama) į archyvą. Įrašus pildant elektroninėje erdvėje popierinės kortelės taptų nereikalingos. Jeigu reiktų senų duomenų – beliktų pasiimti kortelę iš archyvo. Tą patį darome ir dabar. Privalumas dar ir tas, kad 5 metų įrašai prieinami taptų ir pirminio, ir antrinio, ir tretinio lygio įstaigoms. Neliktų informacijos „dingimo“, kai į siuntimą dėl laiko stokos surašomos ne visos lėtinės paciento ligos, neįrašomi seni tyrimai, ne visada nurodomos kitų specialistų išvados arba jos surašomos labai glaustai. Tačiau šiuo metu, t.y. pereinamuoju laikotarpiu, ne visos įstaigos (ar pavieniai gydytojai)  perduoda duomenis į bendrą elektroninės sveikatos erdvę. Vis dar tenka susidurti su siuntimų „nematymo“ ir atsakymų negavimo problema. Kol kas pavyksta puikiai bendradarbiauti su Anykščių ligonine, tačiau pacientai jau yra konfliktavę su Vilniaus Santaros klinikomis.
– Visų mūsų sveikatos duomenys, kuriuos saugoti įpareigoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, perkeliami į internetą. Ne pati saugiausia vieta paslaptims. Ką manote apie tai?
–  Dauguma žmonių nelabai supranta, kad didelė dalis jų duomenų jau yra elektroninėje erdvėje, pvz. asmens kodas, registruotos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, giminystės ryšiai, banko sąskaitų duomenys. Bent iki šiol mūsų duomenys internete buvo saugūs. Tikiuosi, sveikatos duomenys bus saugomi, tačiau jeigu pats pacientas nesaugo duomenų, jokia elektroninė sistema neapsaugos.
(ŠILELIS Nr. 19 (1136))

3 Komentarai

  1. mes irgi tik už permainas

  2. O eilė pas gydytojus netrumpėja …

  3. zmonems jokios naudos ,kaip buvo eiles ,taip ir liko

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.