Iki širdies gelmių – anykštėnas

Toks įspūdis susidaro, bent kiek pabendravus su Leonu Alesionka. Kaip ir dauguma rajono gyventojų jis jau spėjo nusivilti valdančiaisiais „valstiečiais“. Pašnekovas net pasikūkčiodamas juokėsi kalbėdamas apie tai, kiek dar bus kvailinamas, blaivinamas ir kiek laiko bus saugomi jo embrionai.
„Apie Aids kažkokia jėzuitė nusišnekėjo Seime, Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė. Jėzuitė, reiškia, teologė… Na, iš viso… Jei Dievas nusprendė sunaikinti Lietuvą, tai prileidęs prie valdžios tokius politikus, jis teisingai padarė“, – juokėsi L. Alesionka.
Anykščiuose gražiausius metus praleidęs buvęs socialdemokratas save vadina „jo ekscelencija Lietuvos pensininku“, kuriam šiuo metu viskas gerai.
„Anykščiuose tėvų namą pardaviau, kai jau turėjau įsigijęs Panevėžio priemiestyje. Èia turiu geresnes sąlygas gyventi. Man kaip kukliam žmogui tiek ir nereikia. Bet džiaugiuosi, juk nepavogiau… Nuskilo sėkmė – iškrito milijonas. Bet dušioj – sentimentai… Per Anykščius kartais grįžtu, pavyzdžiui, iš kokios Ignalinos, Švenčionių ar Zarasų. Tai visada automobiliu, jei yra galimybė, ratą apsuku tai vena tai kita gatve ir būna labai gera – kadangi mokyklinis laikas, jaunystė, gydytojo karjera, scenos karjera čia. Juk į sceną kažkada eidavau… Tai žmonės, prisiminimai… Visada, kai važiuoju ir akyse šviežiau, ir širdy geriau – kalbos nėra. Anykščiai kaip tramplinas buvo – atsispyriau ir dar aukščiau pakilau. Taip gyvenimas norėjo, taip likimas norėjo, taip ir yra“, – anykštietišką gyvenimo tarpsnį prisiminė L. Alesionka.
Pasirodo apie susvyravusius „valstiečius“ jis nieko gero negalvoja nuo tų laikų, kai buvo atstatydintas iš Anykščių rajono mero pareigų. Tačiau balsuotojus L. Alesionka ragina Seimo rinkimuose rinktis tik iš tų kandidatų, kurie jų nuomone dirbs valdančiojoje daugumoje.
{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.