Gerieji Anykščių ir Lietuvos Žmonės!

Sveikinu! Per Lietuvos laukus štai jau ateina Kalėdos. Ir vėl Jėzaus Gimimas. Ir vėl Jis beldžiasi į kiekvieno mūsų širdį. Jis, atėjęs į žemę, taip nori būti kiekviename žmoguje, taip nori kiekvienam žmogui kuo plačiausiai atidaryti duris į gyvenimą, į džiaugsmą, į laimę. Vis iš naujo Jis tai primena ir primena. Ir mes, kaip ir Jis, turime paskirti savo gyvenimą atverti žmonėms duris į šviesą. Ir malda, ir gyvenimu, ir darbais …

Juk negalima taip, kad Dievas tampa žmogumi ir joks žmogus Jo neįsileidžia.

Juk negalima taip, kad Dievas tampa žmogumi ir joks žmogus netampa kitoks.

Juk negalima taip, kad Dievas tampa žmogumi ir joks žmogus neina į šviesą.

Jėzaus gimimo šventė – Kalėdos vėl ragina mus susimąstyti apie šio gyvenimo trapumą ir amžinumą:

Ateina žmonės… ir išeina,

 ateina metai… ir praeina.

 Tik Kūdikis iš dieviškos šviesos

  Vienintelis – Jis neišeis jau niekados!

  Tegul sušildys Jis kiekvieną širdį,

 net tų, kurie beldimo Jo negirdi.

Tegul palaimins Jis visus namus,

ateis, paguos ir išklausys visus!

Dievas gimė žmogumi, kad visi žmonės atgimtų, kad visi susimąstytų, kokie brangūs Dievui visi žmonės. Nesuprantama ir baisu, kad daliai žmonių Kalėdos – tai eilinė žiemos šventė, skirta tik poilsiui ir pramogoms. Tikros Kalėdos, tikra Jėzaus gimimo šventė – tai rūpestis savo dvasios didybe.

O, Kūdiki šventas, gimei Tu.

Kad brolį žmogus žmoguje praregėtų.

Kad meilė ir džiaugsmas ateitų.

Kai mirtį pasaulyje pragaras sėja,

O, Kūdiki šventas, gimei Tu,

Kad grįžtų visi iš teisybės išėję,

Taika ir ramybė ateitų (B. Brazdžionis)

Linkiu visiems, visiems tikro Kalėdų džiaugsmo, tikro Kalėdų supratimo.

Kiekvienąkart, kai kas nors nusprendžia garbingai gyventi, yra Kalėdos;

Kiekvienąkart, kai savo gyvenimui bandome suteikti naują prasmę, yra Kalėdos;

Kiekvienąkart, kai pažvelgiame širdies akimis vienas į kitą, yra Kalėdos;

ir kai mūsų veidą nutvieskia šypsena, yra Kalėdos;

Kiekvienąkart, kai padedame žmogui, yra Kalėdos;

Kiekvienąkart, kai du žmonės atleidžia vienas kitam, yra Kalėdos;

Kiekvienąkart, kai stengiamės suprasti kitą žmogų, yra Kalėdos.

Tegu tokios Kalėdos mums niekada nesibaigia.

Tokių Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2021 metų linkiu ir meldžiu visiems visiems.

Dabar karantinas, daugelį šių dalykų tiesiogiai vykdyti nebeįmanoma. Lietuva tapo viena iš labiausiai pasaulyje pavojingu virusu užsikrėtusių šalių. Todėl tikroji Kalėdų dvasia mums liepia ypatingai saugotis, kad neplatintume viruso, kad nė vienam netaptume tokios baisios ligos ir ypač skausmingos mirties priežastimi. Tad privalome sėsti prie Kūčių stalo tik ten, kur gyvename. Neleistina lėkti prie Kūčių stalo net pas pačius brangiausius žmones, ten, kur nesėdime kartu kasdien. Tikra meilė mus įpareigoja tam.

Visiems mums pavyzdžiu turėtų būti pokario partizanai. Jie nėjo Kūčių pas brangiuosius tėvelius, nes žinojo, kad sodybose didelis pavojus įkliūti ir tada su jais kartu žus tėveliai, seneliai ir vaikai. Todėl valgė Kūčių vakarienę bunkeriuose. Tokios vakarienės ypatingas atminimas – išlikęs Labūnavos dvaro apsaugos bokštas Kėdainių raj. Ten nuošalyje nuo miestelio, toli nuo savo brangiausiųjų, susirinkę partizanai po Kūčių vakarienės buvo sunaikinti, bet užtat išliko artimieji…

O kiek mūsiškių skausmingai verkė Kūčių vakarą Sibire, Tolimojoje Šiaurėje, kalėjimuose ir lageriuose ar net tolimuose kraštuose, pabėgę nuo komunistinės okupacijos. Iš rankų į rankas tada ėjo vis naujai perrašomas ir perkuriamas Kazio Inčiūros eilėraštis:

Ir vėl tas baltas Kūčių vakaras…

Ištiesk, Dievuli, tiltus man žmonių nematomus:

į vargią tėviškėlę šiąnakt taip rūpinuos…

Dvasia nuėjau, užsiglaudžiau už lango ties krištasuoliu.

Žiūriu vidun.   Savieji tik.  Nėra svečių.

Ir valgių taip mažai, lyg žvirbliams lesalo…

Visi jau sėda.   Dieve, vietų tiek tuščių…

Į kapą vienus juoda viešnia nudangino jau;

kiti, štai tapo svetimųjų įrankiu;

treti susuko lizdą krašte svieto – Argentinoje…

Gi mama atdūsių visiems vienodai prirenka…

Ak, eisiu, durų girgždančių nebarškinęs,

apsivilksiu baltus drobės marškinius –

tegu priims į šventąją viešnagę;

ir valgysiu nuo stalo byrančius tik trupinius…

Staiga gi – kryžium sudreba mamos ranka nabagė:

„Sveiki mes. Dievui dėkui už metus praėjusius.

Kažin kaipgi ten mūsiškiai,

svetur kažin ar jau prigijo?

Gal skursta, šąla, kur šaltuose vėjuose?..

ar ašaras iš skausmo ryja?..

Na, iš visos širdies už juos „Sveika Marija“…

Šitaip dvasia lankykime vieni kitus…

Aš tą vakarą pasiliksiu vienas.

Tylų Kūčių vakarą, likęs vienas,

užsižiebsiu mažą žvakelę,

kad jos šviesoje pamatyčiau

visus geruosius savo draugus, pažįstamus ir gimines.

Ir štai mirguliuojančioje žvakės šviesoje jie susirinko visi –

mano gyvenimo kelyje sutikti žmonės.

Susirinko jie čia iš gimtosios Aukštaitijos, net ir seniai numirę,

iš Žemaitijos – mano buvę ganomieji ir draugai,

iš Dzūkijos – buvę mano bendradarbiai.

Ir mums taip gera aplink tą mažą žvakelę,

nes ji taip ramiai spinduliuoja šviesą ir ramybę.

Tylėdami visi žiūrime į tą nuostabią šviesą

ir mane užplūdo mintys:

„Viešpatie, leisk man būti tokiam, kaip ši žvakė,              

visiems, esantiems tamsoje, be vilties,   be ateities,   be laimės, be prasmės.

Viešpatie, leisk man sudegti kaip žvakei

ir suteikti ramybę visiems, kurie neramūs, benamiai, nemylimi, be šilumos, svetimuos kraštuos, kurie niekam nerūpi…

Viešpatie, leisk man žvake sudegti visiems, kurie pavargę, išsekę, nuliūdę, paniekinti, be dėkingumo, be šviesos, be šilumos“.

Bet sunkiausia, visiems sunkiausiai, kad negalės dalyvauti Kalėdų pamaldose. Visada minios skubėjo į bažnyčias tiek Kalėdų naktį, tiek rytą ir dieną. O dabar į prekybos centrą gali laisvai eiti, o bažnyčia pamaldoms uždaryta. Nuskamba baisus klausimas: ar kasdienė duona ir pramogos svarbiau už dvasią? Tikram tikinčiam žmogui dvasinis maistas svarbiau už kasdienę duoną. Palangos meras žada užtverti jūros tiltą, nes „laisvadienių“ naktimis minios ten veržiasi bendrauti ir jokio saugojimosi. Negi ir bažnyčią reikėjo taip pat užtverti kaip nuo galvijų bandos? Ar bažnyčia negali apsisaugoti geriau už prekybos centrus? Panevėžio šv. Petro ir Povilo parapijos klebonas planavo visą parą pamaldas mažose grupėse ir net platino žmonėms bilietus.

Ir rašo žmonės skaudžius atsiliepimus su priekaištais mums, dvasininkams (kalbos stengiausi netaisyti):

Uždarytos bažnyčios, bet prekybos centrai veikia. Kai kas mano, kad parduotuvės yra būtinos, o bažnyčios- ne, maždaug kaip kokie sporto klubai ar kinoteatrai. Todėl kad nesuvokiama kas su pasauliu darosi. Raginu visus viską metus eiti į bažnyčias ir melsti Dievą malonės, nes tik Jis gali mus išgelbėti nuo šios nelaimės, o ne jokie karantinai, Seimo nutarimai.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tikintiesiems draudžiama lankytis maldos namuose, ir šį sprendimą priėmė konservatorių ir liberastų vyriausybė. IR BAŽNYČIA TYLI. KODĖL? Ar dabar taip blogai, kaip dar niekada nebuvo? To nebuvo KARO, MARO ir OKUPACIJŲ metais. Juntu, kaip keičiamos moralės normos…, tarsi vėl prasidėtų dvasinė tautos protų ir širdžių okupacija – ir tame dalyvauja Bažnyčia. Tarsi būtų kuriamas „naujasis žmogus“, laisvas nuo tikėjimo…

Brangieji, mes, lietuviai, išlaikėme tikėjimą ir nepasidavėme baisiausiais laikais, tad ir dabar:

Linkiu ir meldžiu Jums pilno ramybės ir dvasios laiko,

kad Jūs su šypsena pradėtumėte kiekvieną dieną,

kad su džiaugsmu eitumėte į įvairius rūpesčius

ir Jūsų laukiančius susitikimus,

kad Jums užtektų kantrybės ten, kur viskas atrodo sunku ir nepakeliama.

Linkiu ir meldžiu Jums pilno ramybės ir dvasios laiko,

kad visuose Jūsų keliuose Jus lydėtų gerasis angelas,

kad saugotų Jus nuo visko, kas grėsminga ar kelia baimę,

kad apsaugotų Jus nuo suklydimų ir skausmo.

Linkiu ir meldžiu Jums pilno ramybės ir dvasios laiko,

kad naktį rastumėte ramybę ir paskęstumėte geruose sapnuose,

kad pakiltumėte kas rytą su naujomis jėgomis

ir su Jėzumi Kristumi pasitiktumėte kiekvieną naują dieną.

Linkiu ir meldžiu Jums pilno ramybės, tylos ir dvasios laiko, pilno meilės, gerumo ir ypač Dievo palaimos

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

23 komentarai

  1. Akivaizdu, nors ir neįtikėtina.

    Paklausyk Kauneckai, ką tau pasakysiu. Negi tiek nusenai ir nukvailėjhai, kad nesupranti, jog gyvename pavojingo viruso pandemijos laikotarpiu ? Negi nesuvoki, kad gausus žmonių lankymasis bažnyčiose (kaip ir arenose, stadionuose, traukiniuose, kelionėse ir t.t.) platina šią mirtiną ligą ? Negi Panevėžys neturi jaunesnio ir nekuoktelėjusio vyskupo, kuris nedurnintų tikinčiųjų ?

  2. LEONAS ALESIONKA

    Ar „Nykščių“ vadovai bent suvokia kokius visuomenę klaidinančius exvyskupo paistalus platina? Cituoju: “ Uždarytos bažnyčios, bet prekybos centrai veikia. Kai kas mano, kad parduotuvės yra būtinos, o bažnyčios- ne, maždaug kaip kokie sporto klubai ar kinoteatrai. Todėl kad nesuvokiama kas su pasauliu darosi. Raginu visus viską metus eiti į bažnyčias ir melsti Dievą malonės, nes tik Jis gali mus išgelbėti nuo šios nelaimės, o ne jokie karantinai, Seimo nutarimai.
    Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tikintiesiems draudžiama lankytis maldos namuose, ir šį sprendimą priėmė konservatorių ir liberastų vyriausybė.“
    Jei nukvakęs exvyskupas nebesuvokia kokiems pavojingiems veiksmams jis žmones ragina, jei jis nebesiskaito net su popiežiaus rekomendacijomis, tai pati redakcija privalo prisiimti atsakomybę ir neplatinti tokių pavojingų visuomenei epidemijos metu nusišnekėjimų.

  3. FAKTAS KAIP BLYNAS

    Ei Kauneckai, Koronavirusas tavo maldų negirdi! Poteriai vakcinos nepakeis … Dievas saugo tik tuos, kurie patys saugosi.

  4. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Evangelija pagal Luką 19, 45–48
    Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: Mano namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne.“ Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti, tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.
    =========================================================================
    Gal Jezus negyvena vien sventyklose ir politiku pamoksluose? 🙂

  5. Pagarba vyskupui už drąsą! Tai vienas intelektualiausių ir labiausiai išsilavinusių Lietuvos vyskupų. O p. Alesionkai norisi palinkėti: eikite ten, ką labiausiai mėgstame daryti….

  6. Šaunuolis vyskupas,skaitykit tekstą atidžiai.

  7. viespatie ,atleisk siems pasisliepusiems po tikra kauke, kurie net nezino kaip kreiptis i ekselencija, isvaryk is sventyklos su bizunu, nes jie nezino ka daro. Baimes , kersto ……. pilni sv. maldos kaip suveike demonu apsestus

  8. Tiesos źodis

    Kur anyksciu klebonas ? Neturi nieko pasakyt ?

  9. Žmonės nenusišnekėkit,jums tik rašyti.Juk viskupas jus visus sveikina.

  10. Aciu vyskupui Kauneckui už padrasinantį ir paguodziantį žodį. Ir Jums ramių ir grazių Šv.Kalėdų.

  11. Laukiu iš kunigo baniolio žodžio .

  12. Negaliu žiūret

    I šita seni !

  13. kauneckai,geriau pasakyk kur bobules Vandos butas?

  14. Negaliu žiūret

    Šlykštus senis ,tiek galiu pasakyt .

  15. Akivaizdziai cia pavarei atsipeikek koronieti!

Komentuoti: O aš Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.