Eiliuotą pasaką lietuvių liaudies motyvais ir iliustracijas sukūrė bibliotekininkė Diana Šermukšnienė.
Pasaką sekė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Elmininkų filialo skaitytojai – vaikai. Pasižiūrėkite ir pasiklausykite.
Šaunuoliai visi. Ir darbas kolektyvinis, ir instrumentai įvairūs, ir patirtys naujos 🙂
Garso įrašas padarytas prieš ketvertą metų, tad ir šie vaikai jau gerokai paaugo. Šiemet mūsų pasaka įgavo vaizdą ir buvo paleista keliauti internetu. 🙂
Žaviuosi, kokia kūrybinga Diana.
Dianą į VB direktores… Idealus variantas : nesusikompromitavusi, kompetetinga ( kaip ne kurios stengiasi tokiomis pasirodyti)….Juk biblioteka nauja, o valdžia………
Šaunuolė Diana
Sekmes
P..s. Visi organuzuoja visokius susitikimus: klasiokų, giminių…… Kaip būtų įdomu jei pavyktų suor ganuzuor Elminunkuise gyvenusių susiėjiną. Bet be Dianos pagalbos neapseitume.
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
O as supratau, kad sios pasakos kertinis akmuo tai Vilkas. Matomai tas, kuris vistelem prie namu stogu ziogus ir varles kalineja. Kaip darbo kolektyvizacijos simbolius 🙂
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
P.S As manau kad pasakos, yra vienas rimciausiu kurybiniu procesu. Aristokratai anksciau butent pasakomis formuodavo savo atzalas, o pasaku sekejos budavo auksciausiai vertinamos asmenys ju pilyse. Todel kad pasakomis formuojamas busima asmenybe ir jos budavo sekamos vaikui pries uzmiegant, kada pasamone jom imliausia. Todel pasakomis svarbiausia formuoti emocini jausmu pasauli. Kaip princas myli princese, kaip del jos nugali priesus. Emociju ir jausmu pasaulis asmenybei ne maziau svarbus, kaip karjiera, intelektas ir fizinis issivystymas. Ir jis suformuojamas butent vaikysteje. Jei sis laikotarpis praleidziamas, asmenybe gali tureti infantylu emocini pasauli arba ji isgyventi spekuliatyvioje, isivaizduojamoje erdveje. Todel labai svarbu, kad pasaku kurejas butu taip pat emociskai, psichologine ir filosofine prasme brandi asmenybe.
Todel pasakose mano galva labai svarbu formuoti butent busimos asmenybes emociju ir jausmu pasauli. Na o tokio kaip saziningo kolektyvinio darbo formavimas, man asmeniskai kvepia siokiu tokiu praejusu laiku „kolhozu“. Kame nori nenori pagrindinis veiksmas jame pradeda vystytis aiskinimaisi, O KAS CIA PAS MUS LAPES… 🙂