Ekologinė kilpa virš Anykščių užtvankos vis labiau veržiasi

Nuo pat pavasario nuosekliai tvirtinama, kokia didelė Lietuvos problema  yra Anykščiai. Tiksliau – užtvanka ant Šventosios upės. Spaudimas toliau nuosekliai didėja, dabar jau Anykščių užtvanka prilyginama tokiai pat ekologinei negandai kaip Punios šilo iškirtimas. Tiesa, įdomu pastebėti, kad kaip Anykščių užtvanka kažkodėl rūpinasi žmonės, kurie per gyvenimą porą kartų gal ir buvo čia atvykę.
Straipsnį šia tema tinklalapyje 15 min.lt paskelbė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. Lina Paškevičiūtė, kuri tvirtina, kad „Rugpjūčio pabaigoje įvyko du mūsų gamtos apsaugai svarbūs įvykiai: visuomenininkai įteikė Vyriausybei peticiją, raginančią saugoti Punios šile besiformuojančią didžiausią Lietuvoje sengirę, o Anykščiuose buvo pakelti užtvankos šliuzai, taip užkertant kelią lašišinių žuvų migracijai. Tai yra dvi simbolinės kovos tarp besisigrumiančių gamtą išnaudojančio ir tausojančio požiūrių“. („Lina Paškevičiūtė: Punios šilas ir Anykščių užtvanka – dvi galimybės Lietuvos gamtai“, -15min.lt). Pasak autorės, Anykščių užtvanka neteikia ekonominės naudos. „Anykščių užtvanka jau seniai nebegamina elektros, o ir gaminimo potencialas yra mažas, tad ji likusi tik kaip kultūrinis objektas. Jos tvenkinys yra nežymus ir, išlaisvinus upės srovę nuo patvenkimo, kraštovaizdis beveik nepasikeistų, o šiek tiek dumblo pakrantėse greitai išsivalytų“, – išdėsto argumentus straipsnio autorė.

Toliau L. Paškevičiūtė Anykščių užtvanką pakelia iki simbolio kovoje už ekologiją. „Punios šilas ir Anykščių užtvanka galėtų būti simboliai, rodantys, kad Lietuva renkasi aplinką tausojančią kryptį. Standartiniu supratimu jie neturi didelės ekonominės vertės, o gamtai ir rūšims tiek Punios šilo paskelbimas vieta be kirtimų ir medžioklių, tiek galutinis ir nebeatšaukiamas Anykščių užtvankos šliuzų nuleidimas būtų didelis laimėjimas“, – rašo L. Paškevičiūtė.

Tiesa, reikia priminti, kad Anykščių užtvanka neduoda ramybės Aplinkos ministerijai, kuri gautų pinigų užtvankos demontavimui iš Europos Sąjungos ir lašišinių žuvų gerbėjams, kurie jau pavasarį tvirtino, kad išardžius užtvanką Anykščius užplūstų škotai ir norvegai žvejai. Pagrindinis užtvankos demontuotojų argumentas – ji neteikia ekonominės naudos. Bet ir Punios šilas stovėdamas neteikia ekonominės naudos. Kodėl tokiu atveju Anykščių užtvanką reikia demontuoti, nes ji neduoda naudos, o Punios šilo negalima kirsti, nors jis irgi neduoda ekonominės naudos?
Užtvanka Anykščiuose atlieka visų pirma estetinę funkciją, kaip ir daugelis kitų užtvankų. Kokią ekonominę naudą teikia Piktagalio arba Leliūnų užtvankos? Be užtvankos mieto centras atrodytų visiškai kitaip. Bet į tai lašišų gerbėjams visiškai nusispjauti, nes jie čia negyvena. Beje, demontavus užtvanką ir lašišų čia nebeliktų, nes jos plauktų toliau, vadinasi, net ir lašišų gerbėjams Anykščiai taptų nebeįdomūs.

Linas BITVINSKAS

24 Komentarai

  1. Jonas Pagonas

    Prieš pinigų srivę užtvanka, jaip architektūrinis inžinėrinis paveldas visokiems judėjimas, gaunantiems palaikymw iš ministerijos, yra nusispjaut. Kaip sovietai viską grivė, kas galėjo priminti Nepriklausomos Lietuvos valstybrs simbolius, taip dabartiniai biurokratai eina griaut, už ES pinigų riekę…

  2. paklauskit buvusiu zmoniu,zinanciu ,juk kol uztvanku nebuvo ,buvo ziobriu ir uz andrioniskio ,o dabar ,nei kilbukonera

  3. Griaunam užtvanka žuvis tegu plauke aukštin

  4. anikštėnas

    Tokią užtvanką lašišos lengvai įveikia tuo labiau, kad šliuzai lašišų migracijos metu ( šiuo ) metu specialiai pažeminti, o išgriovus užtvanką viršuje butu neprieinama prie vandens vien augmenija nei pležo miesto nebebūtu…..dabar nors gražu…

  5. Aikit į parduotuvę ir pirkit tuos savo smirdinčius žuviokus.

  6. Vietiniams Punios šilo apylinkių gyventojams irgi nepatinka statuso pakeitimas. Asfaltiniai gamtos mylėtojai. Verkia, kad mišką prie vasarnamio iškirto. Jei miškas ne tavo, tai kokią teisę turi piktintis?

  7. Vertėtu pagalvoti,atidarius užtvanką upes lygis kris per 1,5 metro įsivaizduokim užšalusią upę tokiu lygiu beje savo laiku jos vandens lygis drastiškai svyruodavo, po šaltesnes žiemos ledonešio pasekmes butu nuspėjamos,visa kas įrengta vertinga, žmoniu sodai ,dalis dviračių tako galimai būtu nuplauta bei padengta vagos dumblu.Taip viskas taptu natūralu bet atsakomybe už pasekmes kas pasirašys o jos bus asmenines.

    • Ką reikia rūkyti, kad tai nusikalbėti? Nuleisime užtvanką esančią už sodų, tai dėl to jie nuskęs? Jūsų žiniai upė teka į vieną pusę.

  8. a ti kur mašinka žolai pjaut?

  9. lamatj-ne stroitj…

    • Sugriovė apleistą Vikonių plytinę. Kai važiuoju į Svėdasus ir pamatau, kad nėra griuvėsių, man iš skausmo verkia širdis. Svolačiai

  10. Kodėl kalbama tik apie Anykščių užtvanką? Šventosios upėje yra ir daugiau užtvankų. Kodėl kitos (pvz. Kavarsko, Užpalių) nekliūna?

  11. tik degradas gali lyginti leliunu ir anyksciu uztvankas -viena uztveria sventaja o kita griovi

  12. Paupio gatvė

    Upė nuleidus skydus tikrai pagražėjo. Reikia ir slenksčius išgriauti. Tada galėsime plaukti su baidarėmis, o upė bus gražesnė.

  13. Iš kokio medžio iškrites straipsnio autorius? Užtvankos griauti NEREIKIA!!!!! Nuleiskit iki galo šliuzus ir palikit upe ramybej!!!! Gamta po kiek laiko pati sutvarkys viska. Taip iš pradžiu bus negražu ir gal dumblas smirdes bet juk ta problemą pats žmogus sukūrė? Kuo ilgiau laikysimės pakeltus šliuzus tuo upes ekologija viršuj prastes. Nuleiskit maksimalei žemai šliuzus ir palikit tik to prašom!!!

  14. Pastebejimas

    Visiskai sutinku su straipsnio autorium,kad zmoniu smegenys po truputi plaunami ir daromas spaudimas is ivairiu organizaciju,ko galiausiai pasekme bus uztvankos nugriovimas. Man atrodo tai greiciausiai surista su dviraciu taku kuris buvo pastatytas gerai neapgalvojus upes pasikeitimus pavasari o dabar bandoma istaisyti klaida nugriaunant uztvanka,kuri is tikruju niekam nemaise desimtmecius ir tapo neatskiriama Anyksciu miesto dalis duodanti miestui savita architekturini ir isskirtini vaizda. Tikiuosi miesto valdzia supras estetine objekto svarba ir paliks uztvanka ramybeje.

  15. Kai buvo kas keli kilometrai visokiu uztvanku pristatyta zuvu istekliu sumazejo drastiskai. Zuvys isgaudomos tarpe tarp 2 uztvanku,o nauju praktiskai per visas uztvankas nebeprasibrauna ir niekas nesiteikia imtis izuvinimo. Lieka tusti upiu plotai.

  16. Jei dėl žuvies emigracijos tai pirmą griaukit Kavarsko, o jei dėl kitko tai šalin rankas. Paskutinį dešimtmetį valdininkai sugeba tik viską griauti bet nieko nestato. Provincijų naikinimas ir visko koncentravimas apskrityse. Ką griausim po to, gal bažnyčią?

  17. Man patinka mano kraštiečiai Anykštėnai. Nesuprantu kodel isikandot kad kažką reik griauti? Nuleiskit Užtvaras to pakaks. Užtvanka yra hidrotechninis irenginys ir kad ją griauti reikalingas visu pirma griovimo projektas ir leidimas griovimo darbams. To net arti nera. Nuleiskit užtvaras ir to pakaks .
    Kas liečia Kavarska tai reik padekoti amžiną atilsi B.Lubiujj kad pastate ir irengė veikianti žuvitaki, nes kitu atveju šita diskusija oi kokia butu arši jei reiketu griauti siurbline. Su laiku ateis ir Kavarsko eile bet ne greičiau nei po 25 metu. Turim nuostabe upe, gražesnės per savo keliones nesu sutikes. Baranauskas parašė ode Lietuvos gamtos perlui Anykščiu Šileliuj ir pradėjom saugoti, ir puoselėti, negi reiks laukti kol nuvarysim upe ir kas susirupines padarys ta pati kaip Baranauskas?

  18. Save įvardinusiam narkomanui, atsakau,manau neįdėmiai perskaitei o gal jaunyste neleido suprasti -nesvarbu.
    Jei butu gyvenimo stažas bei regėjęs” laisvos” upes be užtvankos pavasarinį ledonešį savo burnojimą įsidėtum į kišenę.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.