„Dydžio  Evoliucija“ žvaigždė Natali Pavlova: „Bet koks tikslas yra pasiekiamas mažais žingsneliais“

Vilnietė Natali Pavlova išgarsėjo  daug diskusijų sukėlusiame TV projekte „Dydžio  Evoliucija“. Tenai, užėmusi antrą vietą, kaip pati sako, jaučiasi labiau  nugalėtoja negu antros vietos laimėtoja.  Viltingai į gyvenimą žvelgianti moteris atvira.

„Tam, kad galėtume mylėti šalia esantį,  pirmiausia reikėtų pamilti save“,- teigia ji. Drąsi, veržli ir gera nuotaika švytinti pašnekovė su Mindaugu Jonušu sutiko pasikalbėti apie moterų savivertę, kuriamus ir būsimus projektus ir atskleidė,  dar nežinomus plačiai auditorijai projekto užkulisius. Intriguojantis ir netikėtas interviu, kaip tikima, turėtų įkvėpti tas merginas ir moteris, kurios dar neatrado savyje ryžto pradėti gyvenime kažką naujo ir netikėto. Bet prieš tai reikia išmokti savigarbos.

 –Papasakokite, kaip gimė meilė  dailiesiems amatams, menui ir kaip tai pakeitė jūsų gyvenimą?

–  Kartais imi ir sutinki žmogų, kuris padeda surasti, tą veiklos sritį, kuri  laukia tavęs nuo pat gimimo. Kai buvau penkerių metų, mano dėdė (Amerikoje gyvena ,emigravęs iš Lietuvos nuo 1998 m.) interjero dizaineris atvežė man gražią mergaitišką knygą su kietu viršeliu ir rinkinį spalvotų flomasterių.

Ji buvo labai spalvinga ir gražiai apipavidalinta. Deja, mačiau dėdę vos porą kartų, tačiau jo gyvenimo būdas ir meilė geram skoniui įkvėpė mane visam gyvenimui. Kai pasakiau mamai, kad norėčiau tapti dizainere, ji iš pradžių vertino šį mano pasirinkimą skeptiškai. Tikriausiai daugelis tėvų, išgirdę iš vaiko, kad šis norėtų būti menininku, dainininku ar susidomi dailiaisiais amatais, pasako, kad reikėtų išsirinkti „normalią profesiją“.

Ir aš suprantu, kad toks tėvų požiūris kyla iš begalinės meilės savo vaikams ir noro, kad jie turėtų stabilų pajamų šaltinį ateityje. Tačiau aš buvau užsispyręs vaikas. Penktoje klasėje bandžiau įstoti į dailės mokyklą, tačiau manęs nepriėmė. Buvau nusivylus ir jaučiausi, kad komisijos sprendimas buvo pernelyg griežtas, tačiau nieko negalėjau pakeisti. Man be galo patiko piešti ir, nepaisant nieko, mokiausi  amato savarankiškai.

Man labai patiko kinų tapyba ir mano paveikslai ir šiandien puošia daugelį namų.  Pabaigusi mokyklą, nutariau studijuoti grafinį dizainą. Man be galo pasisekė, nes mano stojimo metais buvo atšauktas reikalavimas stojantiesiems turėti anksčiau privalomą meno mokyklos (ten manęs nepriėmė vaikystėje)  baigimo diplomą. Aš sėkmingai išlaikiau stojamuosius egzaminus ir taip prasidėjo mano, kaip grafinio dizaino studijos, o vėliau ir profesinė veikla.

-Kuo jūsų veikla gali būti įdomi kitiems?

-Mano darbą skaitytojai mato kasdien savo aplinkoje, net  nežinodami ar nesidomėdami, kas autorius. Aš kuriu žurnalų, knygų, katalogų dizainą, prekinių ženklų logotipus, instagram paskyrų apipavidalinimą. Net eidami apsipirkti į vieną didžiausių Lietuvos prekybos centrų, matysite mano kurtą reklamą.

 –Dalyvavote televizijos projekte, kodėl nusprendėte jame dalyvauti ir koks buvo tikslas?

-Tokie projektai yra labai populiarūs užsienyje ir visada su pasimėgavimu žiūrėjau į šias drąsias merginas. Kaip tik žiūrėdama vieną iš analogiškų  populiarių Ukrainos šou „модель ХL”, YouTub’e pamačiau reklamą, kad ieškomos merginos į  lietuvišką projektą „Dydžio Evoliucija”.

Buvau labai nustebusi ir laiminga, kad mūsų šoumenai  kuria  tokį projektą, (nesu girdėjusi apie pirmą sezoną) ir iškart susisiekiau su organizatoriais. Nepaisant savo kūno netobulumų, visada esu aktyvi, ir be galo smalsi mergina. Kilo didžiulis noras būti šio projekto dalimi, niekad nesigėdijau savo kūno, savo pavyzdžiu norėjau parodyti kitoms merginoms, kad nestandartinės kūno formos nėra kliūtis būti gražiai ir mylėti save. Juk moters grožis tai nėra tik kūno formos, tai vidinė energija, rūpinimasis savimi ir kitais.

-Kaip siekti savo tikslo gyvenime?

-Gal pasakysiu visišką banalybę bet atsakymas yra jau pačiame klausime. Reikia tiesiog jo siekti. Besidomėdama daug pasiekusių gyvenime žmonių biografijomis pastebėjau vieną bendrą patarimą, kurį jie visi duoda. Reikia tiesiog bandyti ir būti smalsiam. Reikia nebijoti nesėkmių, ir bandyti dar ir dar kartą.

Gyvenimas yra iššūkių kupina kelionė ir dažnai mes susiduriame su sunkumais ar elgesiu, kuris mums atrodo nesąžiningas, tačiau, jei mes sugebame nepasiduoti ir pasimokyti iš savo klaidų, suvokti kritiką, kaip galimybę tobulėti, tuomet ribų nėra.

Kitas svarbus aspektas yra smalsumas. Kiekvieną dieną bandau išmokti kažko naujo. Tai gali būti kažkokia smulkmena kaip naujas pusryčių receptas arba kažkas rimtesnio, pvz: naujos 3D modeliavimo programos įvaldymas.

Juk galiausiai bet koks tikslas yra pasiekiamas mažais žingsneliais, kuriuos turime daryti kasdien. Tai ne visada paprasta, bet aš išmokau šiuo keliu mėgautis.

 – Atskleiskite, kaip būnant žinomai išsaugoti vertybes?

-Aš esu paprasta mergina, kaip ir daugelis Lietuvos moterų. Galbūt po projekto sulaukiau šiek tiek daugiau dėmesio ir net gavau galimybę duoti šį interviu, kuris apie daug ką verčią susimastyti, tačiau nesijaučiu kažkaip kitaip.

Aš – tas pats žmogus, kuriuo buvau ir prieš projektą. Dirbu, rūpinuosi savo šeima ir draugais. Stengiuosi būti saulės spindulėliu jų gyvenime ir rūpintis jų gerove. Vienintelis pasikeitęs dalykas yra tai, kad po šou su manimi susisiekė daugybė merginų, kurioms patiko mano pasirodymas projekte. Aš be galo džiaugiuosi, kad sugebėjau jas įkvėpti ir džiaugiuosi, kad buvo  suteikta galimybė.

 –Jei kas paklaustų, kas esi? Kaip save pristatytum?

– -Apibūdinčiau save, kaip  meno mylėtoją, mylimą ir, mylinčią moterį, mėgstančią dainuoti, tapyti, fotografuotis, džiaugtis, mėgstu jaustis prisidėjusi, kuriant grožį įvairiose erdvėse.

-Kaip save įsivaizduojate po penkerių metų?

-Aš jaučiuosi laiminga ir įgyvendinusi daugelį savo tikslų, tačiau visada keliu sau naujus. Šiuos metu dirbu kaip  savarankiška dizainerė ir džiaugiuosi, kad galiu pati dėliotis savo laiką bei užduotis. Tai buvo mano tikslas, kadangi ateityje su vyru norėtumėme šeimos pagausėjimo.

 – Kas jums yra moteriškumas ir kaip jį tobulinti?

-Moteriškumas man yra vidinė energija, nesuvaidinta emocija, gyvas charakteris, manieros, laikysena, žvilgsnis – tarsi  pasiruošusi šuoliui katė.

Tačiau, manau, svarbiausia yra meilė sau, nes visi mano išvardyti bruožai visų pirma priklauso nuo to, kaip moteris jaučiasi viduje. Mylinti save moteris turės energijos džiaugtis gyvenimu ir džiuginti kitus, jos laikysena bus graži, nes ji eis pakelta galva, jos žvilgsnis bus šiltas, o veidą puoš šypsena.

 –Kas projekte buvo sunkiausia jums asmeniškai?

-Sunkiausia projekte buvo užimti antrąją, o ne pirmąją vietą (juokiasi). Mano pagrindinė konkurentė pasirodė šiek tiek stipresnė. Paaiškėjo, kad visa tikroji kova už „Dydžio evoliucijos“ pirmąją vietą vyko  mūsų kambaryje su mano kambarioke Paulina.

Kas vakarą  atsiguldavome miegoti su mintim, kad norėtumėme išbūti čia dar vieną dienelę. Ekrane jūs matėte tik dalį istorijos, už ekrano ribų viskas vyko kitaip.

– Projektas nuotykis ar priemonė pasiekti tikslą?

-Tikiu, kad kai kurioms dalyvėms tai buvo eilinis nuotykis, Man  tai buvo šansas (galimybė) įvaldyti naują profesiją, prisiliesti prie  kažko naujo, pasijusti ryžtingai, padaryti tai, kas man iš tikrųjų patinka. Moters amžius trumpas, norėjau suspėti padaryti tai, ką vėliau jau padaryti nebegalėsiu.

-Be visa ko esate ir vzualinio/grafinio marketingo dizainerė.  Ką pavyko nuveikti šioje srityje?

-Esu dirbusi keliose reklamos agentūrose ir dizaino/architektūros žurnale, kuriame kiekvieną mėnesį „kepiau” 100 puslapių leidinį.

Rezultatas – be galo gražus žurnalas. Šiuo metu esu pakankamai savarankiška savo profesijos atstovė ir dirbu freelanc‘e, tapau, lankau vokalo pamokas, mėgaujuosi gyvenimu.

(Naglio Bierenco  nuotraukos)

3 komentarai

  1. DABAR GALES EST KAIP PARSAS,KAD TITULO NEPRARAST.

  2. Labai graži moteris.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.