“Eikit, eikit… Niekas nepasikeitė. Kaip gėrė, taip ir geria. Ant to reikalo kažkaip sukrapšto pinigėlių ir nusiperka. Gal ir patys dar išsiverda. Nieko čia su tokia politika nepasieksim”, – teigė prie parduotuvės užkalbina kavarskietė.
Rinkos tyrimų bendrovės jau kuris laikas dalinasi duomenimis, jog daugiau nei 100 proc. išaugęs akcizas silpniems alkoholiniams gėrimams beveik niekaip neveikia kaimo gyventojų, kuriuos labiausiai stengiasi išblaivinti šalį valdantys „valstiečiai“. Analitikai įsitikinę, jog drastiškai padidėjusios alaus kainos tik smukdo silpnojo alkoholio rinką ir skatina „alko turizmą“.
„Vertinant kaimo ir miesto duomenis, didžiausias rinkos smukimas fiksuotas miestuose. Kaime šis rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis, tad akivaizdu, kad akcizas mažiausiai paveikė provinciją. Mūsų duomenimis, jau dabar bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta apie 16 proc. lietuvių. Alų bent kartą per mėnesį vartojančių lietuvių skaičiai dar įspūdingesni. Bent kartą per pusmetį į Lenkiją apsipirkti vyksta kas penktas, kartą per mėnesį – kas dešimtas alaus mėgėjas“, – sako „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.
Akivaizdu, jog ypatingai stiprų alų mėgstantys kai kurie anykštėnai į Lenkiją ar Latviją svaigalų pirkti nevažiuoja. Paprasčiausiai apsiperka ten, kur ir buvo įpratę tai daryti – tik jų išlaidos padidėjo.
