Dažniausiai užduodami klausimai, susiję su inovacijomis

 

Inovacijų ir technologijų pažanga kelia ne tik nemažai nuostabos, tačiau ir klausimų. Ar ateityje bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu? Kokių galima tikėtis ateities specialybių? Ar jau greitai atostogausime kosmose? Į šiuos ir kitus klausimus daugiau kaip 50 Lietuvos ir užsienio pranešėjų atsakys birželio 13–14 d. vyksiančio forumo „Innovation Drift“ metu. O dabar pateikiame keletą įdomiausių ir svarbiausių įžvalgų.
Kur nuves kosmoso renesansas?
Praėjo beveik pusė šimto metų nuo to laiko, kai žmogus paliko pirmuosius pėdsakus Mėnulyje, o kosmoso sektoriaus pažanga į priekį šovė tarsi raketa ir pagrindinis jos kuras šiuo metu yra privačios investicijos, technologijų pažanga ir siekis įrodyti, kad gyventi galima ne tik Žemėje. Vien per 2018 metus į su kosmoso technologijomis susijusį verslą buvo investuota 3,25 mlrd. JAV dolerių.
Lietuva taip pat aktyviai įsilieja į kosmoso užkariavimą. Viena iš „Innovation Drift“ forumo pranešėjų NASA atstovė, stažuočių programos vadovė Krisstina Wilmoth pasidalins įžvalgomis apie vykdomą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir žinomiausios su kosmoso industrija siejamos kompanijos pasaulyje.
Kam bus naudojamas kvantinių kompiuterių pranašumas?
Prieš maždaug 1,5 metų IBM paskelbė, kad sukūrė apie 50 kvantinių bitų (kubitų) kvantinį kompiuterį – kol kas didžiausią tokio tipo įrenginį. Bendrovė kvantinės kompiuterijos pasiekimus vykdė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Naujasis kvantinis kompiuteris yra dar vienas žingsnis link kvantinės ateities, kurioje kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. Kaip šį ypatingą technologinį pasiekimą bus galima pritaikyti plačiam komerciniam ar asmeniniam naudojimui, papasakos IBM Q ambasadorius Piotr Biskupski.
Kada bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu?
Technologijų pažanga daro didžiulę įtaką medicinos sektoriui. Būtent inovacijos skatina atrasti būdus ilginti gyvenimo trukmę, kurti pažangesnes vakcinas ir būdus žmogui jaustis sveikesniam nei bet kada iki šiol.
„Innovation Drift“ dalyviai išgirs Martin Bonde Jensen, „Particle 3D“ įkūrėjo, pranešimą. Jis pristatys startuolį, kurio tikslas – palengvinti veido transformacijas patyrusių žmonių gyvenimą, 3D spausdintuvu spausdinant kiekvienam individualiam atvejui reikalingus kaulų implantus rekonstrukcijai.
Taip pat forume pranešimą skaitys dr. Valery Zukin, taikantis inovatyvius nevaisingumo gydymo metodus – jis naudoja mitochondrijų perkėlimą, kuris padėjo išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui. Prof. dr. Arvydas Laurinavičius pasidalins naujausiais patologų atradimais gydant vėžį.
Asmens duomenų apsauga ir saugi visuomenė – ar tai suderinama?
Ateities visuomenė skatins sąžiningą ir dorą pilietį. Pažangios technologijos, galinčios, pavyzdžiui, automatiškai užfiksuoti eismo įvykius ar nusižengimus, nesudarys sąlygų nesąžiningam elgesiui, papirkinėjimui ir kartu užtikrins saugesnę gyvenimui aplinką.
Tačiau kartu modernios inovacijos kelia ir iššūkių, kai kalbame apie duomenų apsaugą ar intelektualines ir autoriaus teises. Kaip tokių iššūkių išvengti arba juos teisiškai teisingai įveikti, per „Innovation Drift“ paaiškins teisininkas iš Italijos Paolo Balboni, teisinės įmonės „ICT Legal Consulting“ partneris. Jo pranešimas apžvelgs tokius teisnius blockchain technologijos apsektus kaip išmaniosios sutartys, intelektualinės nuosavybės ir duomenų apsauga.
Ar technologijos gali paskatinti mažesnių miestų klestėjimą?
Jungtinės Tautos 2018-ųjų metų ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2050-ųjų net 68 proc. visos pasaulio populiacijos gyvens miestuose, todėl jų plėtra pasitelkiant technologijas yra gyvybiškai svarbi. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad miestų ir gyvenviečių plėtros klausimas opus, nes pastarosioms gresia išnykimas.
Viena iš „Innovation Drift“ renginio kalbėtojų Paivi Tahkokallio, Europos dizaino biuro asociacijos, vienijančios daugiau nei 50 organizacijų, prezidentė, dar žinoma kaip „arktinio dizaino“, kuriuo stengiamas išsaugoti ekologinę pusiausvyrą regione, pradininkė, teigia tikinti inovacijų galia, kuri gali išgelbėti mažus miestus nuo išnykimo.
Kita renginio kalbėtoja Heba Bevan – „UtterBerry“ kompanijos įkūrėja, išradusi dirbtiniu intelektu grįstą išmaniųjų sensorių sistemą išmaniųjų miestų infrastruktūrai stebėti bei vystyti. Patentuota technologija jau buvo sėkmingai panaudota plėtojant infrastruktūros projektus, įskaitant Londono geležinkelio atkarpą ir pan.
Kas pakeis automobilius ateityje?
Specialistai prognozuoja, kad po penkerių metų gatves papildys autonominiai automobiliai. Planuojama, kad Singapūro gatvėse juos pamatyti jau bus galima 2020-aisiais. Per dešimt metų traukinių sistemos taip pat laukia didžiulis perversmas: dabartinius bėgius keis magnetinės levitacijos tuneliai, suteiksiantys galimybes keliauti ne tik patogiau, bet ir daug greičiau.
Apie tai, kokios transporto priemonės laukia žmonijos pasibaigus automobilių erai, renginio metu kalbės Wolfgang Ungerer. Jo vadovaujama bendrovė diegia mobilumo inovacijas, padeda kurti ir diegti kūrybiškus verslo sprendimus, integruojant interaktyvius technologinius sprendimus. W. Ungerer karjera automobilių pramonėje tęsiasi daugiau nei 18 metų – jam yra tekę dirbti su tokiais automobilių gamintojais kaip Mercedes-Benz, Jaguar Land Rover, Audi ir Porsche.
Ar ateityje žiniasklaida bus tik žiūrima, o ne skaitoma?
Per pastaruosius dešimtmečius žiniasklaida smarkiai pasikeitė: kažkada dominavusią televiziją ir tradicinius laikraščius pakeitė internetas, socialiniai tinklai. Skaičiuojama, kad 2021-aisiais 82 proc. srauto ateis dėl internetinėje erdvėje talpinamų vaizdo įrašų, iki 2022-ųjų bus įsigyta daugiau nei 26 mln. virtualios realybės akinių, o e. sporto rinka šoktels 152 proc.
Apie ateities žiniasklaidą ir laukiančius iššūkius „Innovation Drift“ kalbės „Euronews“ vadovas Michael Peters. Jis pradėjo dirbti „Euronews“ 1998 m. ir netrukus tapo kompanijos finansų direktoriumi. Vos po penkerių metų M. Peters buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2005-aisiais tapo Europos pirmaujančio naujienų kanalo generaliniu direktoriumi.
Kokios savybės bus svarbiausios ateities darbo rinkoje?
Ateities institutas (angl. Institute for the future) prieš daugiau nei metus paskelbtoje ataskaitoje „Naujųjų technologijų įtaka visuomenei ir darbo rinkai 2030-aisiais“ apibendrino, kad net 85 proc. visų ateities specialybių šiandien dar neegzistuoja. Dr. Vytautas Ašeris, „Danske bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio vadovas, teigia, kad svarbiausia savybe ateityje taps gebėjimas prisitaikyti. Jis sako, kad jau dabar ieško gebančių greitai mokytis specialistų, o juos atsirinkti padeda specialios užduotys, kurių metu jiems reikia įgyti naujų žinių, o vėliau jas pritaikyti praktikoje.
Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.
Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

3 komentarai

  1. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Lietuvos atzvilgiu surasyta pasaka buratinu, skirta buratinams ir malvinoms.

    Gyvename INFORMACIJOS amziuje. Informacijos amziuje ir jos pagrindas INFORMACIJA… Visu visu technologiju pagrindas informacija.
    Po to pateiksiu pvz koks skirtumas tarp technologiju ir informacijos, kame dar Lietuvoje puse bedos…
    Informacijos svarba technologijose sudaro panasiai jei imtume piramide. tai informacija sudaro pamatus, piramides sienas o technologijos tik pacia pacia virsune… Jei to nera, technologijos turedamos itin didele galia virsta kaip atomine bomba, ji gali ir kurti ir ardyti sociuma.

    Lietuvoje IT technologijos mazai atsilieka nuo JAV… Bet tai tik TECHNOKRATINE JEGA… O INFORMACIJOS lygis akmens amziuje.
    Ne todel kad nera informacijos. JI YRA. Bet toliau paaiskinsiu kas pacios INFORMACIJOS pagrindas.

    INFORMACIJOS pagrindas kaip ji gula. Kaip ji suformuojama. Sis mokslas mazai kuom skiriasi nuo popierinio varijanto preitame amziuje. Popieriniame varijante INFORNMATIKA nagrinejo kaip suformuoti BIBLIOTEKU infrastruktura. ir tik ant jos jau pastatai, administracija ir visa kita. Kas butu technologijos. Skaitmeniniame pasauli tas pats principas. Kaip turi gulti informacija tai mokslu mokslas.. Tai nagrineja reliaciniu baciu mokslas:

    Ka tame pridirbo Lietuviska situacija. Tarsi paimam biblioteka. Netik ismetom bet kaip knygas, zurnalus laikrascius. Juos sudraskom i skutelius. Ismetom po visus aukstus, siuksliadezes ir net tuoletus… Visa tai is vis uzdarome ir pakasame po zeme aklinuose bunkeriuose. JOKIOS SAVITARNOS… Ir ta bunkeri pavirsiuje sukuriame super drubper infrastruktura. Saldus berniukai. Dar saldesnes tetutes. Visokios orgijos. Super aptarnavimas. Nuspalvinti balionai ir drugeliai. Ir kai ateina lankytojas norintis isgauti kazka is apacios bunkerio siukslyno. JAM ATSAKOMA… Mes jusu paslaugom. tik pasakykite ka norite mes atnesim..

    Lietuvoje iki tiek pradejo puti informacinis siukslynas… Kad pasidare visiskai patogu vystyti tariama valdisku istaigu veiklos „SKAIDRUMA“… Mes visiskai skaidrus… Jus pasakykite tik ko norite ir mes informuosime is to tamsaus bunkerio po zeme.

    Zinias ne vien informacija imanoma isgauti. Duomenu analize tik tada kai duomenys -informacija yra vientisa. Nesidubliuoja. O lietuvoje tie zmones kurie nors kazka apie tai ismane isnaikinti buratinu ir solidariomis su jais sociumo vademis. Tiesiog kad duomenu bazes jautrios kai nera naturalios atrankos. O JAS ISGYDYTI NEIMANOMA…

    Technologijos negali isspresti paciu duomenu ir duomenu mokslo ignoravima ir bardaka tame. Todel Lietuva suformavusi valstybiniame lygi informacini siukslyna prarado galimybe tapti lankscia, maza informacine valstybe. Nors tai POZUOJA. Pvz kad turi artima JAV internetini greiti. 5 G. Kas igalins dar geriau sekti piliecius ir uzdeti technologinius vergu antrankius. ir paruosta vergu sociuma 2040 tisiems metams.
    ___________________________________________________________________________________________________
    Duosiu pvz is kitos puses kame Lietuvoje puse velnio vieno genijaus IT old school deka. TIK TAME… Jei jau man papiese pasakaites su palydovais kaip durneliui…

    Autonominis automobiliu valdymas. Ir ju pagrindas kaip mineta. Ne automobilio pozicijavimas. Ne Galileo naujoji palydovine sistema kuri uz papildoma mokesti leidzia pozicijonuoti objekta centimetro tikslumu. Net ne autonominiai davikliai leidziantis dirbtinio intelekto deka isgauti zinias-informacija apie kintancias salygas apie objekta. Kame svarbiausia video informacijos analize. Kai is vaizdo isgauname zinias. O zemelapiai. Tikslus ir smulkmeniski zemelapiai… Nepasakosiu tame ilgos Lietuviskos istorijos. Kaip tuos zemelapius gana kruopsciai kure Lietuviska zemevalda. Kaip uz juos teko jau viena karta susimoketi uz sklypu suformavima . Ie jie buvo suformuoti. Zemetvarkos skyriuje. Kaip jis dar karta ignoruotas… Ir patvirtas dar vienas geodeziniu matavimu tikslinimas. Kaip jis pavestas privatiems UAB… Kaip ateina i tavo kiema chebryte su palydoviniais prietaisais apie kuriuos as galeciau jiems vienetukais nuliukais isaiskinti kaip jie veikia. pasirodo kad jie atlieka tik grasinimo funkcija ir tave laikydami uz visiska debilu susmaigsto is akies kuoliukus. Vo cia tai jegyte…

    Na palikime ta chebryte ramybeje kame sklypu ribos kurios buvo per zemetvarkos skyriuje suformuotos Registre Kadastre ir pasinaudota istatymu pakeitimais „gejisko“ tipo chebrytes ramybe prie tolimesnio likimo. Tie zemelapiai toliau atsiduria MAPS.LT nuosavybeje. Kaip jie ten atsidure nezinau. MAPS.LT savininkas teigia pats juos „supieses“. Tai va MAPS.LT pasinaudojo senais OLD SCHOOL zemelapiais. IR JIE GANA TIKSLUS…

    GOOGLE . MAPS naudoja tos pacios zemetvarkos reorganizacijos principa O MES UZ PERMAINAS zemelapius. Ju skirtumas tarp MAPS.LT ir google maps galite isitikinti patys…

    Tai dabar griztame prie klausimo tarp technologiju ir informacijos ir sklypu permatavimo. Pagal kokia informacija paleisim Marijos zemeje autonominiu budu valdomus automobilius. Pagal old shool zemelapi ir tame tarpe pagal ji suformuotus sklypus, kurie beje ir nemazai kainavo privatininku pinigu ir buvo gana tiksliai ir krupsciai suformuoti. Ar pagal naujaja postmodernia geodezininku UAB karta. Tai kas yra google maps?
    ______________________________________
    Tiesiog ponai buciau atsargesnis vertindamas technologijas mazai apie tai nutuokiant. Nes tampate panasus i geodezinikus atejus su automatais priestais ant peciu, o vykdant veikla is akeles. Kame niekaip nedriso senoji zemetvarkos infrastruktura. Ir kuri jau buvo viena karta suformuota ir kaip minejau apmokestinta.

  2. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Zemetvarkos skyrius. Anyksciu filialas tas raudonas pastatas centre. Ten jau viena karta buvo suformuoti sklypu zemelapiai ir perduoti registrui kadastrui… Musu sviesuolis seime turetu neblogai tame gaudytis. Po to ignoruoti ir dar karta pavesta geodezininku chebryciu UAB su prietaisais ant peciu vardan vaizdo. Man idomiausia buvo kad kalabant apie seno tipo zemelapi ir kuolus uz kuriuos PATS SUMOKEJAI, tave laiko ant tiek debilu. kad sako is vis tokio nera. Eme ir isgaravo…

    Tai pagal kuri zemelapi Lietuva paleis autonominiu budu valdomus automobilius. Pagal ta „patikslinta“ google maps?

    Tas google maps ir dar vienas mistiskas informacinis reikalas. Yra tokia funkcija google view… Kame google automobiliai filmavo gatves. Nu ir net google susivele tame jei pazvelgsite ju suformuotas gatves. Vaziuoja vaziuoja ir susivelia kur musu elito privacios valdos. Nutruksta reikalas.. O kai kur kiekvienas sunkelis sufilmuotas. Dievuliau mano net GOOGLE neikandamas sventos zemes informacinis dosje.
    ______________________________
    Tai nesekite ponai nors Kvazimodui technologiniu pasaku. As jus tame i dulkes sudirbsiu nes labai gerai ismanau reikala kas kur ir kodel. Nors mane tame ir silpnaprociu laiko.

  3. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    dar vienas banalus informacinis „zemelapis“ tu pvz begales.
    https://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/

    Nuo 2016 metu uzstrigo netycia reikaiukas. Bet per rinkimus tam tikra organizacija kuo puikiausiai tame gaudesi 🙂

    Neimanoma niekaip jokiu informaciniu technologiju realija, su informaciniu melu… Nu niekaip… O KOKIA TIESA EKONOMINIUOSE RODIKLIUOSE. O DIEVULIAU DIEVULIAU…

    BVP tikrinimas su realiu BIG MAC kaip ir be sansu… 🙂

Komentuoti: Kvazimodas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.