Dailininkė baisėjosi girtais Surdegio vienuoliais

Utenos rajone Vyžuonėlių kaime kelinti metai organizuojami  tarptautiniai tapybos plenerai „Arbata pas Marianą Veriovkiną“, skirti šiai pasaulinio garso menininkei ekspresionistei, gyvenusiai Vyžuonėlių dvare.

Dailininke M. Veriovkina, jos talentu domisi ir anykštėnas Vytautas Bagdonas, kuris siūlo, kad tarptautinio tapybos plenero dalyvių maršrutai galėtų nusidriekti ir į Surdegio miestelį, esantį Anykščių rajone.

V. Bagdonas surinko medžiagą apie tai, kad dailininkė čia lankėsi. Pasak jo, yra žinoma, kad ši menininkė lankėsi Surdegyje, kur 1627–1914 metais veikė Šventosios Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas. Surdegis ne vieną šimtmetį buvo laikomas stačiatikybės žiburiu ir brangiausia visiems pravoslavams šventykla Rusijos imperijos vakariniame krašte. Surdegyje ir vienuolyne lankydavosi žymiausi to meto politikai, caro valdininkai, menininkai, aukšto luomo dvasininkai, čia po keletą dienų vykdavo religinės šventės, buvo meldžiamasi prie stebuklinga laikytos Surdegio Dievo Motinos ikonos.

V. Bagdonas cituoja 2010 metais išleistos knygos „Surdegis 1510–1940 metais“, kurią sudarė bibliografas Vilniaus universiteto profesorius Osvaldas Janonis, ištraukas apie M.Veriovkinos apsilankymą Surdegyje.  Pask jo, pro dailininkės akis nepraslydo Surdegio vaizdai, ji netgi atkreipė dėmesį į vienuolių moralinį nuopolį – girtavimą. Surdegio vienuolyne girtavimas buvo didelė ir sunkiai išgyvendinama bėda. Tų bėdų neišvengdavo ir kiti to meto pravoslavų vienuolynai. Bet Surdegio vienuolynas buvo išskirtinis, nes šičia atgailauti, persiauklėti iš visos Rusijos imperijos buvo siunčiami kuo nors prasikaltę vienuoliai. Ne vienas jų buvo pernelyg „susidraugavęs“ su svaigalų taurele. Todėl nieko keisto, kad girtais vienuoliais, tarnaujančiais pamaldose, piktinosi dailininkė M. Veriovkina.

„Knygos skirsnyje „Vienuolyno vaidmuo amžiams bėgant“ autorius aprašo išlikusį laišką, kuriame savo kelionę į Surdegį aprašė garsi ekspresionistė, pradėjusi tapyti Vyžuonėlėse ir Lietuvą laikiusi savo keliu į meną, Mariana Veriovkina. Pasirodo, ji Surdegyje lankėsi 1887 metų vasarą, kur susitiko savo tolimus giminaičius. Rugpjūčio 20 dieną ji tėvui Vilniaus karinės apygardos viršininkui Vladimirui Veriovkinui rašė: „…pasikliaudama savo laiminga žvaigžde nusprendžiau vykti tiesiai į Surdegį. Labai linksmai nusiteikę išvažiavome toliau… Į Surdegį atvykome jau sutemus… Nuomininkas Bogdanovičius davė mums kambarį ir pašiūrę arkliams. Visur pilna maldininkų, kur tik pastogė, ten glaudžias minios žmonių. Pirmąją naktį bijojau miegoti, palei mūsų langą, atvertą dėl tvankos ir mano įpročio palikinėti atvirus langus, vaikščiojo daugybė žmonių… Kitą dieną mūsų šeimininkai įsižiūrėjo į mus atidžiau ir davė dar vieną kambarį šalia ankstesnio, taigi už 6 rublius ir mes, ir arkliai turėjome pastogę visas tris naktis. Už tuos pinigus net įdėjo kelionei avižų ir šieno… Vienuolynas senovinis. Ikonas garbina net katalikai, daugybė jų keliais eina aplink cerkvę. Maldininkų galybė, labiau civilizuoti pirkliai iš Rygos su šeimomis. Bet vienuoliai – baisūs, pamaldose tarnauja girti – bjauru. Archimandritas – visiškas senis, nors mišias laiko gerai. Visą penktadienį meldėmės. Melstis buvo gera. Nežinau kodėl, bet mums visi rodė pagarbą, praleido, davė kelią, klojo kilimą ir t. t. Šeštadienį pamaldos buvo begalinės…“,- rašo V. Bagdonas.

Beje, Surdegyje, atokiame Anykščių rajono bažnytkaimyje, iki šių dienų išlikę buvusio stačiatikių vyrų vienuolyno pastatai, tiesa, pamažu jau bevirstantys griuvėsiais. Yra išlikusių ir kitų senovę menančių statinių.

„Gal ir atokiame Surdegio bažnytkaimyje kada nors atsiras entuziastų, kurie kokiu nors meniniu simboliu, kokiu nors ženklu įamžins Marianos Veriovkinos viešnagę šiame krašte? O gal uoliam profesoriui O. Janoniui, labai daug laiko praleidžiančiam Lietuvos ir užsienio šalių archyvuose ir vis surandančiam unikalių duomenų, labai vertingos informacijos, kada nors pavyks „užčiupti“ ir daugiau faktų, pavyzdžiui, apie kitus menininkės vizitus į Surdegį? Juk galėjo būti ir taip, kad dailininkė M. Veriovkina Surdegyje lankėsi ne tiktai 1887 metų vasarą, bet ir kitais kartais?“, – klausia V.Bagdonas.

Rudeniškas Surdegis -L. Bitvinsko nuotraukose

6 komentarai

  1. bobų nesupratimas

    Baisiai cia, išgėrė truputį vyrai,mišios linksmesnės buvo.

  2. Jeigu siais laikais apsilankytu tai net pasiurptu – pasaulieciai vaiksto blaivut blaivuteliai ir ismaldos bambaliui nepraso ,net nesitiki kad praejo tik 133 m.

  3. Kas cia parduoda

    Noriu nupirkti tuos vienuolyno griuvesius ..

  4. Būt gerai kad vietoj žydu muziejaus Anykščiuos atrenovuit vienuolyna ,kaip Triškūnuos .

    • pamenu praktika rusų laikais atlikau Surdegyje. Tai tie pastatai buvo dar priziureti, gyvenami buvo. O 1993 metais berods, rusų vienuoliai net Zosimos, vienuolio palaikus išsivežė. Dar likęs paminklas mačiau stačiatikių kapinaitėse, bet ir tas jau beveik nuvirtęs. Gaila

  5. Ei surdiagenai,

    a kur Kulturos Namus padejot, malkom sukurenot? Pravaziuodamas paziuriu, kur jaunystej mergas sokdindavom, ogi plyna laukyme

Komentuoti: Ei surdiagenai, Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.