Kultūros centro antrojo aukšto fojė erdvė prisipildė smuiko muzikos garsų,  taip vidurdienį buvo atidaryta anykštėno Donato Inio tapybos darbų paroda „Kas Jūs esate – mes buvome, kas Jūs būsite – mes esame“. Parodą  pristačiusi Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė sakė, kad rengiant parodą jai šmėstelėjo mintis, jog tokius paveikslus galėtų nutapyti tik didžiulę gyvenimo patirtį turintis žmogus, o šie brandūs darbai  trisdešimtmečio anykštėno.

„Po penkerių metų sugrįžai į Kultūros centro erdves. Kur buvai išvykęs? Kaip gimė darbai? Ar esi jau susiformavęs kaip asmenybė?“ – klausė autoriaus D. Petrokaitė.

„Kur bebuvau, iš šio krašto buvau išvykęs tik kūnu, siela visada buvo čia. Tikiuosi greitai gyventi Šimonių girioje iš kurios semiuosi dvasios stiprybės ir idėjų kūrybai. Jei apie parodą – šie darbai yra bandymas tęsti tiltus tarp manęs, praeities ir istorijos. Kas esame mes? Kaip ir kokius mus formuoja istorija? Kas mums  aktualu šiandien, kad apie tai svarstytume ir garsiai kalbėtume? Daugelio paveikslų tema atėjo tuomet, kai vaikščiojau po Šimonių girią ir skaičiau ant kryžių pokaryje nužudytųjų pavardes. Kai kuriems iš jų buvo tiek pat metų, kaip man.  Randu temų bendraujant su pokario įvykių dalyviais, bendrauju su Jonu Kadžioniu, esu dėkingas jam už pasakojimus“, – kalbėjo darbų autorius D. Inis, teikdamas, kad „Donatas Inis dar nesusiformavęs žmogus ir jeigu būtų taip, tai būtų baisu“.

Po parodos pristatymo visi buvo pakviesti pasivaišinti lietuviška duonele su medumi. Kaip sakė D. Petrokaitė, šalia tokių dailės darbų būtent tik duona su medumi ir tetinka.

Dalina RUPINSKIENĖ