Naujienos

„Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos 1944–1945“ sudarytoja Saskia Goldschmidt: „Netikiu, kad blogis kada nors bus sunaikintas“

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką. Renatai Laqueur buvo 24-eri, kai Vokietijos šiaurės vakaruose įkurdintoje Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje ji aprašinėjo savo dienas. Rašė nežinodama, ar išgyvens, rašė ne visada tikėdama, kad kas nors jos dienoraštį perskaitys. Vis dėlto jos mintys pasiekė šiandienos žmones – neseniai lietuviškai pasirodė Saskios Goldschmidt sudaryta R. Laqueur knyga „Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos 1944–1945“.

Profesoriaus Antano Tylos asmeninės bibliotekos atodangos

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje – paroda „Profesoriaus Antano Tylos asmeninės bibliotekos atodangos“. Paroda surengta prisiminti mokslininką istoriką, publicistą, visuomenininką prof. Antaną Tylą (1929–2018) ir atverti duris į jo asmeninę biblioteką, kuri po profesoriaus mirties perduota saugoti Anykščių viešajai bibliotekai.

Investuos į Svėdasų katilinės remontą

Anykščių rajono tarybos posėdyje nuspręsta investuoti į UAB „Anykščių šiluma“, nes pastaroji bendrovė buvo pateikusi prašymą. UAB „Anykščių šiluma“ direktorius Dainius Šiaučiulis teigė, kad buvo numatyta rekonstruoti Kavarsko katilinę, tačiau sugedo Svėdasų katilinės katilas, todėl planus teko keisti, o Svėdasų katilinės remontui reikia papildomų 100 000 eurų.

Kaip reikės deklaruoti rodmenis ir mokėti už elektrą pasirinkus nepriklausomą energijos tiekėją?

Ar keisis ir kaip keisis sunaudotos elektros energijos rodmenų deklaravimas? Kur ir kaip reikės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją? Tai – bene dažniausi klausimai, kuriuos kelia antrajame etape savo namams nepriklausomą tiekėją pasirinkę gyventojai. Atsakymus į juos pateikia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

COVID-19 pandemiją kai kurie istorikai prilygino Trečiajam pasauliniam karui, nes ji paveikė absoliučiai visas visuomenės gyvenimo sritis – tam įtakos turėjo judėjimo ribojimai, tokie kaip karų metu, akyla informacinės erdvės stebėsena, suaktyvėję visuomeniniai judėjimai. Pasak Martyno Maniušio, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktoranto, dirbančio istorijos mokytoju Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, po pandemijos, kaip ir po totalinio karo, pasaulis tapo kitoks: pasikeitė žmonių darbo ir gyvenimo sąlygos, darbo rinka, išaugo skaitmeninių technologijų ir nacionalinių valstybių vaidmuo, ypač pandemijos pradžioje.

Tremtinių laiškų parodą Anykščiuose pristatysiantis Liudas Mažylis: anuometinė Lietuvos istorija šiandien atsikartoja Ukrainoje

Liepos 1 d., penktadienį, 17.30 val. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje (Vyskupo skv. 1, Anykščiai) Europos Parlamento narys pristatys tremtinių laiškų parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Paroda yra skirta masinėms sovietmečiu vykusioms deportacijoms atminti.