Bibliotekos tapo bendruomenių centrais

Viešoji biblioteka Anykščiuose veikia ilgiau kaip 80 metų. Per tą laiką jos veikla įgavo naujų formų. Anykščių L.ir S. Didžiulių bibliotekos direktorius Romas Kutka sako, kad knyga atsilaikė prieš kompiuterių ataką, bet pagrindinė bibliotekininkų užduotis lieka tokia pati – užsiauginti skaitytoją.
– Biblioteka peržengė tik informacijos teikėjos slenkstį – vis dažniau imatės organizuoti kultūrinius renginius…
– Biblioteka turi keletą uždavinių. Pirmasis – užsiauginti skaitytoją, todėl ypatingą dėmesį skiriame vaikams, jų įtraukimui į veiklą. Kitas svarbus uždavinys – modernizavimas. Kultūrinė veikla mums rūpi tiek, kiek ji susijusi su žodžiu „knyga“ –
kviečiamės rašytojus, iliustratorius, pratiname žmones lankytis bibliotekoje. Be abejo, kaimuose bibliotekos tapo bendruomenių susibūrimo centrais, nemažai bibliotekininkų yra bendruomenių lyderiai, seniūnaičiai.
– Ar gilios istorinės bibliotekos šaknys?
– Pakankamai gilios. Nors bibliotekos įkūrimo datų yra įvairių –Anykščiuose veikė parapinė kunigo Vembrės biblioteka, o Griežionėlėse net prieš 140 metų buvo didžiausia Lietuvoje lituanistinė biblioteka. 1937 metais Švietimo ministro įsakymu buvo įkurta valstybinė viešoji biblioteka Anykščiuose. Ji buvo vadinama „antros eilės biblioteka“, tai reiškė, kad jos fondai gausesni.
– Nuo ko prasidėjo Anykščių biblioteka?
– Bibliotekos Kraštotyros skyrius surinko nemažai medžiagos, išsileidome apie tai knygą. Archyviniuose dokumentuose rašoma, kad 1938 metais biblioteka turėjo 132 skaitytojus, kurie mokėdavo mėnesinį 0,5 Lt abonentinį mokestį, per metus buvo išduota 2939 tomai knygų, įsirašė 32 nauji skaitytojai. Bibliotekoje tuo metu dirbo 2 darbuotojai, o pirmasis vedėjas buvo Kazys Narijauskas. Iki 1955 metų biblioteka buvo įsikūrusi A.Baranausko aikštėje, maždaug ten, kur dabar yra vyrų kirpykla.
– Kokius darbus išskirtumėte 2018 metais?
–Atiduota duoklė fotografui Izidoriui Girčiui. Jo sūnus per ekspozicijos atidarymą su ašaromis akyse ištarė: „Tėvas vėl gyvas“. Paminėčiau dar bibliotekos filialų viešųjų interneto taškų atnaujinimą ir kompiuterinės įrangos atnaujinimą (su individualiais kūrybiškumo, eksperimentinio ir programavimo paketais). Tai turėtų būti patrauklu mokiniams ir jaunimui.
Pavyzdžiui, bus galima patiems kurti, gilintis į robotiką.
– Kokia padėtis su bibliotekos knygų fondais?
– Fondai yra pagrindinė problema, juos reikėtų atnaujinti kas 5 metai.  Gerokai atsiliekame nuo kaimynų. Latviai mus lenkia apie 3–5, estai –
7 kartus. Kaimuose 80 procentų fondų jau būtų galima nurašyti, mieste – 70 procentų. Kai atsirado kompiuteriai, bijojome, kad jie gali išstumti knygą, bet knyga atsilaikė. Džiugu, kad Anykščių savivaldybė kasmet fondų atnaujinimui skiria lėšų, keletą metų iš eilės sumos vis didinamos. Šiemet fondų atnaujinimui savivaldybė skyrė 3500eurų.
– Ko bibliotekininkai pageidautų iš skaitytojų?
– Aktyvumo. Šiandien mūsų skaitytojai yra beveik puspenkto tūkstančio anykštėnų, statistiškai – tik trečdalis miesto gyventojų, vadinasi, rezervų dirbti ir augti dar yra.

Linas BITVINSKAS

(ŠILELIS Nr. 52 (1169)

2 komentarai

  1. kutka gera kede uzvaldes , gal net uz mero geresne

  2. ko kimbate prie Kutkos gerai dirba tai tegu ir dirba

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.