Baiminamasi potvynio

Šiais metais Šventoji jau pasiuntė signalą, jog gali pasikartoti kažkas panašaus kaip prieš trejus metus. Hidrometeorologas Petras Buterlevičius nuogąstauja, jog kai kurios Anykščių puošmenos pavasarį gali atsidurti Kavarske.
Ketvirtį amžiaus upę stebintis anykštėnas sako, jog po didžiųjų sausrų šalies telkiniuose vandens lygis išliko žemas. Tuo tarpu Šventoji stebėtinai greitai atsigavo ir pasiekė savo ankstesnį lygį.
„Dabar tas lygis kiek pakrito. Tikriausiai taip yra todėl, kad užšalo kai kurie Šventosios intakai – pelkės, ežeriukai ir panašiai. Ižo slinkimas Anykščiuose visuomet buvo įprastas reiškinys, tik ne pastaruosius porą metų, kuriam užsikimšus Anykščiuose gali kilti toks pat arba net didesnis potvynis kaip ir 2013-tais metais, kai apsėmė medinį pėsčiųjų taką. Jei užtvanka nebus tinkamai reguliuojama, didžiulių nuostolių tikrai neišvengsime“, – kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Anykščių posto stebėtojas P. Buterlevičius.
Daugiau nei du milijonus eurų kainavęs medinis pėsčiųjų takas kurį laiką buvo Anykščių valdininkų pasididžiavimas. Deja, labai trumpai. Tik pastatytas, jis Šventosios buvo išklaipytas. Tada iš rajono valdžios šaipėsi visa nacionalinė žiniasklaida. O vietinius dar labiau linksmino buvusios rajono administracijos vadovų samprotavimai, jog tai niekada nepasikartos, nes tokių potvynių, neva, pasitaiko tik kas dvidešimt metų. Praktika kalba ką kitą. Anykštėnų sodininkų malkų didelis plaukimas į Kavarską vyko 2010, na, o 2013 jau galėjo plaukti ir tako dalys, bet dar nebuvo tiek daug inventoriaus.Prieš tris metus nuostolių galima buvo išvengti kilnojant ir nuleidžiant užtvanką, bet savivaldybės ekstremalių situacijų komisija tuo metu greičiausiai tik imitavo darbą.
{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.