Esame sunerimę dėl skubotų, nepasvertų ir su švietimo bendruomene neišdiskutuotų svarbių sprendimų dėl mokslo metų pradžios ankstinimo. Prašome neskubėti priimti Švietimo įstatymo pataisų dėl ugdymo pradžios amžiaus ankstinimo. Kviečiame tęsti diskusijas platesnėje švietimo bendruomenėje, įtraukiant mokytojų, mokinių, tėvų organizacijas bei kitus specialistus išmanančius vaikų raidos subtilybes, analizuojant pasaulio ir Lietuvos tyrimus.
Vaikai, kurių tėvai jaučia, kad jų vaikas yra pasirengęs anksčiau žengti į mokyklą, ir šiandien tai gali padaryti. Tokių vaikų pastaruosius porą metų padaugėjo nuo 3 proc. iki beveik 8 proc. Neabejojame, kad valstybei pasiruošus teikti kokybišką ankstyvąjį ugdymą, tinkamai pritaikius infrastruktūrą, pakoregavus ugdymo programą, tėvai labiau pasitikėtų ankstyvojo ugdymo nauda ir į ankstyvąjį ugdymą įsitrauktų vis daugiau vaikų. Mokyklos pradžios amžiaus ankstinimas, tinkamai tam nepasirengus, tiesiog traumuos daugelį vaikų jauname amžiuje. Mokykla yra gan formalizuota, turi griežtą ritmą, pamokų struktūrą ir reikalavimus, kuriems bus priversti paklusti bei prisitaikyti jaunesni vaikai, kurie tokiame amžiuje dar norisi žaisti, o didelė jų dalis neapsieina be pietų miego. Nepamatuojamai didesnį iššūkį ankstesnis mokyklos pradžios amžius sukels vaikams su negalia, kaip kad sutrikusios klausos, regos ir pan.
Norime pabrėžti, kad didžiąją tokios paviršutinės reformos naštą, privalės nešti visų pirma mokytojai, kurių nuomonės neatsiklausta. Tai nedemonstruoja pagarbos mokytojo profesijai. Skubotas itin svarbaus daugeliui tėvų ir vaikų įstatymo priėmimas, kompromituoja Seimą ir nekuria pasitikėjimo teisėkūros procesu. Toks įstatymas greičiausiai neveiks, vers tėvus ieškoti aplinkinių kelių, o tai griauna pasitikėjimą ir visa švietimo sistema.
Verta pastudijuoti ir išmokti mūsų artimų kaimynių pamokas. Suomijoje ir Estijoje, į kurias dažnai bandome lygiuotis, mokyklą pradeda vaikai sulaukę 7 metų. Norvegijos ir Danijos mokslininkai yra atlikę tyrimus apie mokyklos pradžios nuo 6 metų amžiaus paankstinimo žalą, kurią patyrė jų vaikai per 20 reformos metų.
Atkreipiame dėmesį, kad toks „laikrodžio pasukimas“ sukels didžiulę ugdytinių bangą, kuri bereikalingai „purtys“ švietimo sistemą ateinančius 12 metų. Pereinamuoju momentu, kai susidurs į mokyklas einantys savo amžiumi pagal senąją tvarką ir jaunesni pagal naująją, mažiausiai 10 tūkstančių padidės mokinių skaičius, kurie vienu metu pradės priešmokyklinę, o po metų pirmąją klasę ir t.t., kol ta banga pasieks aukštąsias ir profesines mokyklas. Dėl paankstinimo padidės išlaidos švietimui 15 mln. eurų kasmet ateinančius 12 metų iš eilės, reikės papildomai 500 pedagogų, atitinkamai švietimo pagalbos specialistų. Vien Vilniuje, kad sutalpinti šio poveikio sukeltą padidėjusį mokinių skaičių, teks pastatyti 4 naujas mokyklas!
Kreipiamės į Jus, mielus Seimo narius, neatimti iš vaikų vaikystės, nesusodinti vaikų į suolus ankstyvame amžiuje! Užaugę vaikai nepadėkos, kad iš nepakankamai subrendusių ir nepasirengusių emociškai per anksti reikalavome būti produktyviais piliečiais.
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija Violeta Vasiliauskienė, Mokymosi šeimoje asociacijos vadovė Agnė Kundrotienė
Jeigu viščiukus inkubatoriuje galima išperinti ir augiti narve, tai ir vaikus jau nuo gimimo galima tiesiog uždaryti į ugdymo inkubatoriuose ir ruošti darbo jėgai kuo ankstvesniame amžiuje nes jaunų, darbo rankų trūksta Lietuvoje. Gerovės Valstybės politika galvoja apie solidžių žmonių gerovę….
Ar Seimas galvoja, pamatysime netrūkus.
gerai,kad pedagogai pradeda garsiai kalbėti,o tai ką sumasto seimūnai tas ir daroma. Dar bus šiame seime visokių grožybių,kai pradės vienos lyties kurti šeimas,įsivaikinti vaikučius jau baisu darosi ,kai reikės išleisti iš namų vaikus mokytis. To norėjome.
Lezbes ir gėjai kurs šeimas ir įrodinės kad tai NORMALI šeima ,bus bendri tulika į ,nes berniukas isinores šiandien but mergaite ,ir siusios tapdamas ,o mergaite panorės išbandyt siusiot stovėdama ,,,norės but berniuku ! Ir tai iškrypėliu noras skalbti ,kad tai ,pasirinkimas lyties ! Durniukais esam ,avys esam ,kad mus mausto ,kas netinki ,prisidengę Demokratija ir Laisvės sąvoka .Nubuskit ,žmones ,ypač jaunimas ,nepasiduokit naikinant šeimos vertybių .
Aš nieko prieš ankstyvą ugdymą, nes ankstyvajame amžiuje vaikai yra viskam labai imlūs ir reikia tai išnaudoti. Nesuprantu tik vieno, kodėl neįtraukiamos veiklos, užsiėmimai įgyti reikiamas vaikučiams kompetencijas prieš mokyklą, dar būnant vaikų darže. Mokyklos visiškai nepritaikytos mažyliams, net priešmokyklinukams. Manau, kad jų režimas turi būti kitoks negu yra dabar. Žodžiu, reikia eiti prie to, kad ankstyas ugdymas vyktų darželyje, samdant specialistus, koreguojant veiklas, bet su to amžiaus vaikų režimu, pritaikytomis patalpomis.
Man gerokai virš 40, bet kai lankiau darželį, beje provincijoje, matyt, turėjau šiuolaikiškas auklėtojas, kurios išmokė ir socializacijos, bendravimo, bendradarbiavimo, lavino smulkiąją motoriką, kūrybiškumą. Žodžiu, paruošė mokyklai. Tai kokius mes vėl čia dviračius išradinėjam?
Vaikas turi subręsti mokyklai. Ir, galiausiai, mokykla nėra poligonas kieno nors idėjoms įgyvendinti. Ir tikrai – kur diskusija? Kur argumentai vardan ko toks siūlymas? Tiesiog kad kažkas kažkam pažadėjo?…
Viskas darželiuose yra daroma,ugdomos visos kompetencijos,popietinė veikla,mokėjimas mokytis žaidžiant.Individualus darbas su gabiais ir spec.poreikių vaikais.Dirbam išsijuosę,Corona ne Corona.Tokiom sąlygom ir priemonėm kokias turim.
AČIŪ už straipsnį. Jei būtų renkami parašai palaikyti, tūkstančiai tėvelių prisijungtų, paremtų.