Atviras laiškas Donatui Krikštaponiui – kaimo sodybos „Ajerinė“ šeimininkui

Visa tai įvyko šių metų liepos paskutinį savaitgalį. Ilgai ieškojau sodybos prie ežero, todėl labai apsidžiaugiau išgirdęs, kad Jūsų sodyboje dar yra laisvi du triviečiai kambariai. Kiek buvau nustebintas ir pasiteiravau apie esamas sąlygas. Man tai buvo labai svarbu, nes kartu, kaip Jūs žinote, pasigrožėti ir pailsėti buvo atvykę mano artimi draugai iš Prancūzijos. Po Jūsų malonaus paaiškinimo, jog tikrai nebus problemų ir man susipažinus su Jūsų sodyba internetu, jokių abejonių nekilo. Juolab ir kaina nedidelė. Tad sutarėm.

Ir štai mes jau Jūsų sodyboje. Pirmas įspūdis – tai tvarkinga, išpuoselėta, gėrį teikianti Jūsų sodyba, į kurią, be abejo, įdėjote daug sumanumo, darbo ir širdies. Susitikome, apgyvendinote dviaukščiame vasarnamyje pirmame aukšte, kambariukai pereinami, nors mes pageidavome atskirų. Bet čia dar viskas lig ir gerai.

Toliau prasidėjo mūsų nemalonumai, kas mane ir paskatino parašyti šį laišką. Patikėkite, labai norėčiau, kad kiti atvykę poilsiautojai į jūsų sodybą patirtų tik malonius įspūdžius, Jus gerbtų ir prisimintų ne tik kaip sodybos savininką, bet ir kaip jautrų bei dėmesingą šeimininką. Pirma, kas mus labai nustebino, tai jog neradome patalynės ir rankšluosčių. Į mano klausimą kur patalynės komplektas, Jūs šiek tiek nustebote ir paklausėte, ar mes neatsivežėme savo. Patikėkite, man daug kartų teko būti kaimo turizmo sodybose, tokį klausimą išgirdau pirmą kartą. Niekada neteko vežiotis savos patalynės. Gal čia tokios taisyklės? Bet tada reiktų informuoti. Tiesa, vakare už simbolinę kainą mes patalynę jau turėjome. Taigi, viena problemą kaip ir išsprendėme.

Tačiau atsirado antra problema. Atvykdami mes žinojome, jog yra virtuvėlė, kurioje gaminsime maistą, todėl, kaip manau ir visi, atsivežėme produktų maisto gamybai. Ir vėl mums nepavyko. Suradom puodą, kuriame išsivirėme mėgstamą sriubą. Bet kaip ją valgyti? Jokių lėkščių ar ko nors panašaus, į ką būtų galima įpilti sriubą, mes neradome. Laimei, radome šešis kavai skirtus puodukus. Jie mus ir išgelbėjo – dar vieną puoduką „pavertėme“ samčiu, o kitus – lėkštėmis, kurių nebuvo. Tai, be abejo, prisiminsime kaip juokingą nuotykį. Nebuvo nė vieno kavai šaukštelio, jokių indams plauti priemonių. Mums labai buvo reikalinga keptuvė, tačiau taip mes jos ir negavome, pasirodo, „laisvų“ tuokart nebuvo.

Laimei, kad atsivežėme iešmus šašlykams kepti.

Dar buvo ir trečia problema. Namukas, kuriame gyvenome, iš pirmo žvilgsnio buvo nekeliantis didesnių priekaištų. Didžiausia problema tame, kad jame teko praleisti dvi naktis. Nesigilinsiu į namelio konstrukcijas, tačiau poilsiui jis tikrai nepritaikytas. Būtume žinoję, kad bus tokių bėdų, būtume užsisakę visą namuką. Nesmagu, kada nakties metu girdi aižų grindų girgždesį ir kitus naktį nereikalingus garsus. Bet čia dar ne viskas. Naktį man draugas sako, jog kažkas atsitiko tualete. Nuėjome pažiūrėti. Ant grindų telkšojo vanduo. Ant sienų pastebėję vandens latakėlius supratome iš kur atsirado vandens balos – vanduo tekėjo iš viršaus, mus užpylė viršutinio aukšto gyventojai. Jokio skuduro neradome, jo paprasčiausiai nebuvo. Gerai, kad buvome atsivežę daug popierinių rankšluosčių, jie mus ir išgelbėjo. Tiesa, antrą naktį buvo ramiau, nes jauna porelė išvyko.

Dar viena juokinga situacija, kuri nustebino ir prajuokino mano svečius iš Prancūzijos. Į tualetą galima patekti… tiesiai iš virtuvės.

Gerbiamas sodybos šeimininke Donatai, manau, Jums nebus malonus šis mano atviras laiškas. Nemalonu ir man. Tačiau tai, ką atvykęs pailsėti pas Jus patyriau aš ir mano svečiai, nekelia malonių prisiminimų. Tiesa, mano svečiai neišreiškė kokio nors nepasitenkinimo. Jie dėkojo man už gražiai pas Jus praleistą laiką. Bet, manykime, čia jau kultūros dalykai, kurių mes dar dažnai pasigendame Lietuvoje.

Mums išvažiuojant į Vilnių Jūs visgi manęs atsiprašėte už patirtus nemalonumus. Bet tuo pačiu Jūs pasakėte man įstrigusius žodžius, jog pirmą kartą į Jūsų sodybą atvykę pailsėti ilgam lieka Jūsų draugais. Tuo aš labai norėčiau tikėti, tačiau po viešnagės pas Jus, kažkaip suabejojau. Geriausios Jums sėkmės.

Pagarbiai, Petras Puošiūnas iš Vilniaus.

P.S. Su manim Jūsų sodyboje ilsėjosi Toulūzos konservatorijos profesorius Rolandas su žmona Dorinda.

„Šilelis“ 2019-09-14 Nr. 37 (1206)

 

20 Komentarai

  1. tikras lietuvis prisikviete sveciu apsidziauge kad pigiai issinuomavo poilsio nameli bet liko nepatenkintas nes nebuvo suteikti apartamentai liuks klases tokius as vadinu skupais gopsuoliais

  2. Sodybai trūksta geros šeimininkės.

  3. o gal ši DANUTĖ ir norėtu buti savininkė

  4. Gerbiamasis, pasigooglink, kas yra Petras Puošiūnas ir įdėmiau perskaityk tekstą. Krikštaponio sodybą pasirinko todėl, kad visos kitos buvo užimtos tuo metu, kada atvyko svečiai iš Prancūzijos.

  5. pgal pavarde turetu būti lietuvis

  6. Kokia geda!

  7. Baigęs Šeduvos vidurinės mokyklos aštuonias klases, 1964–1968 choro dirigavimo mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dėst. Edmundas Sapranavičius). 1968–1973 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. J. Motiekaičio klasė).

    1973–1977 Lietuvos liaudies meno rūmų Muzikos skyriaus dirigentas – konsultantas, nemažai prisidėjo prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo. 1970–1993 Vilniaus vyrų choro „Varpas“ dirigentas – chormeisteris, nuo 1997 meno vadovas ir dirigentas. Daug triūso įdėjo rengiant programas, skirtas koncertams Lietuvoje ir užsienyje, dainų šventėms, konkursams ir kitiems renginiams. „Varpo” vyrus parengė 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.

    Nuo 1977 Vilniaus 4-osios vaikų muzikos mokyklos mokytojas, chorinio dainavimo skyriaus vedėjas, nuo 1981 direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, o vėliau ugdymui.

    Nuo 1977 ir chorinio dainavimo skyriaus jaunių choro vadovas. Chorą parengė Vilniaus miesto dainų šventėms, 1980, 1985 ir 1987 respublikinėms dainų šventėms, 1990 Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėms bei 1997 Lietuvos moksleivių dainų šventei Vilniuje. Per metus choras surengia iki 15 koncertų Vilniuje ir kitur, gieda bažnyčiose, dalyvauja įvairiuose renginiuose, 1994 koncertavo Vokietijoje. 1995 Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje choras (solistės R. Maciūtė ir J. Leitaitė) bei Lietuvos kamerinis orkestras (dirigentas prof. S. Sondeckis) atliko G. Pergolesi „Stabat Mater“. Šis kūrinys buvo atliktas ir 1998 m. gegužės 17 d. Lietuvos muzikos akademijos koncertų salėje mokyklos 30-mečio jubiliejaus proga. 1997 tarptautiniame vaikų chorinės muzikos festivalyje „Klasikai vaikams” Vilniuje gavo prizą už geriausiai atliktą Credo iš J. Haydno Mišių B-dur. Lietuvos radijas ir plokštelių studija padarė choro įrašų.

    P. Puošiūnas 1987 Vilniaus miesto moksleivių dainų šventės, 1992 Pietryčių Lietuvos vaikų ir jaunimo dainų šventės, 1996 Vilniaus miesto jaunimo menų šventės, 1997 Vilniaus miesto moksleivių festivalio „Vilniaus vieversėliai” ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas. Padarė įvairių aranžuočių chorams. 1987 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1995 dirigentui suteikta muzikos metodininko kvalifikacijos kategorija. Yra Lietuvos muzikų draugijos narys.

  8. šeimininkes galima samdyti- kokia problema???

  9. Sveiki.
    Nesuprantu, kur problema? Norėjo pigaus poilsio ir gavo. O reikalavimus kelia kaip penkių žvaigždučių poilsiui. Jei paskambinęs nepasiklausė, tai ne šeimininko problema.

  10. Poilsiautojas

    Reikėtų pasimokyt kaip tokie nameliai įrengti Latvijoje, super

  11. poilsiautojui

    Estija ir Latvija seniai mus paliko juodoje skyleje

  12. taigi čia tik vieno poilsiautojo pareikšta nuomonė, kuris netyčia pasirinko nakvynės namelio, skirto greitos meilės turizmo paslaugos, o ne šeimyninio ar kultūrinio poilsio ir laisvalaikio praleidimui.

  13. Pirmiausia reikia iš anksto susitarti ir sužinoti apie visas buities salygas . Čia ne kažkoks aukštos klasės kempingas. Tada nereiks reikšti pretenzijų.

  14. nusikalbi Aldona.pigaus, tai nereiškia, kad be rankšluosčių ir tt.t.

  15. Ne kartą teko poilsiauti lietuviškame namelyje prie Molėtų krašto ežerų,Zarasų krašto ir Anykščių taip pat,bet visur būdavo ir rankšluosčiai ir patalynė švari ,ir visi reikalingi virtuvės indai, beje dušai ir tualetai irgi įrengti normaliai,.Visur būdavo švaru ir tvarkinga,beje PAKERŠĖS poilsio nameliuose taip pat.Taip ,kad nereikia sekti pasakų,kad pasirinko mažą kainą ir t.t..
    JEIGU NENORI normaliai aptarnauti poilsiautojų ,tegu nenuomoja netvarkingų poilsio namelių..paprasčiausiai nereikia užmiršti ,kad jis nebe savivaldybės dievukas o reikia nusiliaisti ant žemės,kur gyvena visi mirtingieji….

  16. Šioje vietoje teko poilsiauti prieš keletą metų. Visiškai sutinku su žmogumi. Reikia nuryti karčią piliulę ir mokintis teikti paslaugas. Aplinkos išpuoselijimas tik pradžia.
    Po pirmo apsilankymo daugiau nenoriu ten grįžti …

  17. Sakyčiau trūksta organizotumo priimant svečius pradedant nuo higienos priemonių bei buitinių priemonių, per akcijas uoj kiek galima pigei nupirkti ir viską paruošti, jog žmonės norėtų dar kartą sugrįžti, esu visai šalia gyvenati ponas Donatai kreipkites padesiu susitvarkyti 😉

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.