Atsistoti ant kojų padeda „nuo nulio“

Ką daryti, kai nėra kur, iš ko ir net neįsivaizduoji kaip toliau gyventi? “Anykščių rajono Socialinės paramos centro Motinos ir vaiko krizių tarnyba stengiasi išspręsti socialines problemas ir suteikti vilties ir pasitikėjimo į sunkią situaciją papuolusiems žmonėms“, – sako socialinė darbuotoja Karolina Sakalauskienė.

Kiekvienas statistikos skaičius – skaudi istorija
„Neįsivaizduoju, kur būčiau prisiglaudusi su naujagime: pernai namai sudegė, jokių sąlygų vaikui auginti. Čia patekau neturėdama nei pinigų, nei reikalingų daiktų. Vaistus skyrė, drabužių man davė, mergytei rūbelių parūpino, turiu viską. Gyvenu čia nuo dukrytės gimimo, jau mėnesį. Ne aš viena tokia esu, yra ir daugiau moterų, patekusių į bėdą. Laimė, kad yra kur prisiglausti“, – kalba Anykščių rajono socialinių paslaugų centro Motinos ir vaiko krizių tarnybos kambaryje su dukryte įsikūrusi moteris.
Pernai vienintelėje rajone Motinos ir vaiko krizių tarnyboje laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo paslaugos buvo suteiktos 42 asmenims, jie čia gyveno 244 dienas per metus. 16 pagalbos sulaukusiųjų – miesto, kiti 26 – rajono gyventojai. Glaudėsi 10 šeimų, 9 moterys, neįgalus vyras ir 13 vaikų. Anot socialinės darbuotojos Karolinos Sakalauskienės, buvo dienų, kai laikinojo prieglobsčio prašančiųjų buvo daugiau nei vietų jiems… Nuo 2013-ųjų teikiamos paslaugos poreikis tik auga.
„Šeimose visaip būna. Į mūsų tarnybą dažniau kreipiasi šeimos, atsidūrusios krizinėse situacijose. Gyveno dvi mergaitės apšalusiomis rankomis –šeima nepasirūpino malkomis, neturėjo pinigų jų įsigyti. Pagalbą pasiūlėme dviems mamoms, kurios besilaukdamos kūdikių, gyveno kone landynėse.
Gimus vaikams, jos neturėjo nei pinigų, nei sauskelnių, nei drabužėlių. Atsivežėm jas iš gydymo įstaigos: kūdikis ant rankų, visi drabužiai – tai, kas ant kūno, be jokio maišelio. Vaikų gimimo liudijimo nėra, tėvystė nenustatyta, o tokiais atvejais neskiriama socialinė pašalpa. Mes „nuo nulio“ padedam šeimoms atsistoti ant kojų“,- pasakojo K. Sakalauskienė. Socialinė darbuotoja prisiminė dvi moteris, kurios pasiprašė pagalbos per skyrybas ir gyveno čia tol, kol baigėsi teismo procesas ir vaikams buvo nustatyta gyvenamoji vieta.

Realybė skiriasi nuo įstatymo
„Vienas berniukas pas mus pateko sverdamas vos du kilogramus – ankstukas. Mama socialinių įgūdžių neturėjo, sūnumi rūpintis negebėjo: nemokėjo ne tik nuprausti, bet ir pažindyti. Ankstukas yra nemenkas iššūkis socialinių įgūdžių stokojančiai moteriai, todėl bijau galvoti, ko išvengėme atsivežę ją į Motinos ir vaiko krizių tarnybą tiesiai iš ligoninės. Kaip ankstukas būtų gyvenęs toje landynėje, iš kurios moteris išvažiavo gimdyti? Beje, ši moteris norėjo mokytis būti mama. Neseniai juos mačiau, paūgėjusį ir sutvirtėjusį berniuką sunku atpažinti“, – pasakojo K. Sakalauskienė.
Motinos ir vaiko krizių tarnybos pagalbos prašo ir šeiminio smurto aukos. Nors Smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad iš namų turi išeiti smurtautojas, o ne visa šeima kažkur išsikraustyti, realybė dažnai kitokia. K. Sakalauskienė prisiminė atvejų, kai smurtautoją išsiveža policija, tačiau motinos su vaikais vis tiek ieško saugios aplinkos, nes žino – smurtautojas ne šiandien, tai ryt bus paleistas.

Paslauga – tik anykštėnams
Anot Motinos ir vaiko krizių tarnybos socialinės darbuotojos, laikinojo apnakvindinimo (iki trijų parų) ir apgyvendinimo paslauga (iki šešių mėnesių) teikiama pagal poreikį.
„Jei per nustatytą terminą neatsiranda galimybių mamai išsikraustyti pas artimuosius ar susirasti būstą, terminai gali būti pratęsti. Nors tokio sprendimo priimti dar neteko. Žmonės čia gyvena ilgiausiai 4 mėnesius. Tiek laiko paprastai pakanka sutvarkyti būtinus dokumentus. Mes padedam nustatyti tėvystę, kreipiamės į anstolius dėl vaiko išlaikymo, suteikiam nemokamą teisinę pagalbą ir t.t. Kai mama arba šeima pradeda gauti stabilių pajamų, pradedam ieškoti, kur jie galėtų apsigyventi“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
L a i k i n o s  s a u g i o s aplinkos Moters ir vaiko krizių tarnyboje gali tikėtis Anykščių rajone gyvenamąją vietą deklaravę žmonės. Pastogė suteikiama moterims arba vyrams su vaikais, negalintiems gyventi savo namuose dėl artimųjų smurto; nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių; patekusiems į kitas krizines situacijas.Pagalbą stabdo vėluojanti informacija
Kaip teigia Motinos ir vaiko krizių tarnyboje dirbanti K. Sakalauskienė, kartais nerimą kelia įvairių tarnybų nesusikalbėjimas: „Į krizių centrą dažniau kreipiasi socialinių įgūdžių neturinčios  motinos. Skurdas, nepriteklius, socialinių gebėjimų stoka – tai rimtos priežastys, dėl kurių vaikas gyventi savo šeimoje negali. Mūsų pagrindinis darbas – išsaugoti jam šeimą. Tačiau
atsitinka, kad apie rimtas problemas šeimoje išgirstame tuomet, kai vaikai paimti, nors dar buvo galima padėti. Informacija mus pasiekia per vėlai. Tai sunku paaiškinti“.
Šiuo metu Motinos ir vaiko krizių tarnyboje su vos mėnesio dukrele besiglaudžianti padegėlė Anykščiuose planuoja praleisti tiek laiko, kiek reikės dukrytei paaugti ir ugnies sunaikintiems namams atstatyti: „Tik mėnesį čia esame, o jau sutvarkyti mano dokumentai socialinei pašalpai
gauti, darbuotojos jau ieško nuomojamo būsto mieste – arčiau gydytojų ir socialinių darbuotojų. Pagyvensim kurį laiką – į degusius namus su dukra dabar grįžti negalim. Bet kada nors grįšim – jie vos už 20 kilometrų nuo čia. Kai susitvarkys mano gyvenimas, gal ateisiu čia savanoriauti“…

Motinos ir vaiko krizių tarnyba
Motinos ir vaiko krizių tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti saugią aplinką asmenims (šeimoms) ir jų vaikams, patekusiems į krizinę situaciją (nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, prostitucijos ir kt.), ugdyti ir stiprinti paslaugų gavėjų gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines  problemas padėti jiems įveikti socialinę atskirtį bei atkurti socialinius ryšius su visuomenę.

Kas gali kreiptis?
• moterims (vyrams) su vaikais, negalintiems gyventi savo namuose dėl artimųjų smurto;
• moterims (vyrams) su vaikais, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių (gaisro, liūčių ir pan.);
• moterims (vyrams) ir jų vaikams – prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms;
• asmenys ir jų vaikai pakliuvę į krizinę situaciją.
Laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo krizių centre paslaugos skiriamos
krizinėje situacijoje esantiems asmenims ir jų vaikams, deklaravusiems
gyvenamąją vietą ir/ ar faktiškai gyvenantiems Anykščių rajone, kuriems
nustatytas laikino apnakvindinimo ar apgyvendinimo krizių centre paslaugų
poreikis.

Sveta Vitkienė

(„Šilelis“ Nr. 12 (1129)

 

7 komentarai

  1. 0,4 leidžiama vairuojant, nachren tas nulis ?

  2. Anykščių socialdemokratai

    Žiūriu į moterį ir matau KGB KAPITONĄ.

  3. sukurem,ubagiska sali ir skurstanciu ,toliau bus dar graziau,matosi ,jokio pagerejimo nera ,nebuvo ir turbut nebus

  4. Didelis klausimas kaip paslaugiai zmogui padetu sita darbuotoja ir kaip moteris ji man nesimpatiska kaip koks cerberis is kalejimo.

  5. Artojas- linkiu neatsidurti tokioje situacijoje, kad reiktu krizių tarnybos paslaugų, o jei jau tektų tada manau galėsite ir vertinti suteiktų paslaugų kokybę ir žmogų jums pagelebejantį. Jei socialiniai darbuotojai teiktų paslaugas vertindami kaip atrodo asmenys, patikėkite būtų liūdna, tuo ir skiriasi specialsitai…

  6. dar tokiu darbuotoju kaip ji reiketu paieskoti… jus nuostabi mane palaikete ir padejote

  7. Nuostabu, kad kuriami tokie centrai. Juk tikrai nemazai nelaimiu nutinka is nezinojimo, negebejimo rupintis. Ypatingai vyresniu kartu moterys aiskina, kad kudikio maitinimui reikalingas tikslus grafikas ko pasekoje pienelio nepakanka, kudikis tampa irzlus, jauna pasimetusi mama nervinga, nezinanti ka daryti. Manau tokiu centru reikia tikrai ne tik didziuosiuose salies miestuose, bet ir regionuose. Darbuotojos savo nuosirdumu parodo, jog motinyste yra dovana, o verkiantis kudikis – didziausias stebuklas.

Komentuoti: Anonimas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.