Atminties popietė Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje – muziejuje

   2021 metais sukanka 140 metų nuo Didžiulių šeimos dvynių – Vytauto ir Vandos gimimo. Gražią ir saulėtą rugsėjo 11-osios popietę Didžiulių sodybos-muziejaus klėtyje vyko renginys, skirtas šiai sukakčiai paminėti. Renginį organizavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, rėmė Anykščių rajono savivaldybė.

   Popietę vedė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius, pranešimus pateikė Kovo 11-osios akto signatarė, filologė Irena Andrukaitienė ir klimatologė dr. Audronė Galvonaitė. Muzikinę popietės dalį atliko grojantys violončele ir arfa brolis ir sesuo Marius ir Miglė Sakavičiai, kurių motinos tėviškė yra Anykščiai, o jų vaikystės vasaros prabėgo Andrioniškio seniūnijos Pasmodų kaime.

   Susirinko apie 40 svečių, dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas, Andrioniškio, Viešintų, Svėdasų seniūnai, Didžiulių giminės atstovė Rūta Marija Urbonavičienė iš Panevėžio, atvykusi kartu su jau muziejaus bičiuliais tapusiais Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ nariais, Anykščių kraštotyrininkų būrelis, aplinkinių bendruomenių atstovai ir kiti.

   Simboliškai popietė prasidėjo estų kompozitoriaus muzikiniu kūriniu „Broliai“, T. Kontrimavičius  trumpai apžvelgė žinomiausius Anykščių krašto dvynius.

   Už dešimtį darbo metų Seimo narys T. Tomilinas įteikė padėką Didžiulių muziejaus darbuotojai Jūratei Pačinskienei.

   I. Andrukaitienė, tyrinėjanti Vandos Didžiulytės-Albrechtienės gyvenimą, rašiusi diplominį darbą apie ją,  jautriai ir išsamiai pristatė Vandą, kaip tragiško likimo žmogų, neabejotinai labai jautrų, menišką ir visuomenišką, į savo bendravimo aplinką pritraukusi būrį garsių asmenybių iš įvairių šalių, bet taip plačiau ir neatsiskleidusi kurioje nors iš meno sričių (poezijoje, tapyboje), o pasirinkusį dantų gydytojo darbą ir rūpestį savo šeima bei artimaisiais.

   A. Galvonaitė, prisistatė kaip šių apylinkių vaikas, kurio jaunos dienos prabėgo tiesiog Didžiulių dvarelio kieme bei apylinkėse, pasidalijo prisiminimais apie pirmąsias pažintis su Didžiulių šeimos nariais, bei tolesnę pažinčių raidą, kuri, kaip teigė pati pranešėja, „vis atbulai gaunasi“, pirmiau susipažįsti su žmogumi, o pasirodo, jis beesąs iš Didžiulių. Pateikdama Vytauto Didžiulio gyvenimo faktus, jo pedagoginę ir visuomeninę veiklas, didžiausią dėmesį A. Galvonaitė sutelkė į Vytauto indėlį  Biržų meteorologinės stoties kūrimui, bei  jo nuopelnus pradedant hidrometeorologinius stebėjimus Šiaurės Lietuvoje, kur jis tuo metu gyveno.

   Panevėžiečiai dėkojo už draugystę su šiandieniniu muziejumi, skaitė savo kūrybos eilėraštį apie Didžiulius, įteikė knygą apie Panevėžį.

   Mariaus ir Miglės atlikti kūriniai kaip reta derėjo prie pagrindinių atminties popietės temų, renginio vedėjo, pranešėjų kalbų. Renginio pabaigoje prie arbatos ir kavos puodelių pokalbiai mažesnėse grupelėse dar tęsėsi ilgai, atrodo niekas neskubėjo palikti jaukios ir rudeninių gėlių žiedais pasipuošusios Didžiulių sodybos -muziejaus, kur vis dar tebejuntama šeimininkės Liudvikos dvasia.

Nuotraukos Tautvydo Kontrimavičiaus ir Rūtos Urbonavičienės.

NYKŠČIAI

3 komentarai

  1. Jedze Svedasų

    Mūsų seniūnas visur dalyvauja ir domisi krašto istorija. Dabar sustiksma Malaišiuos, kai bus Vaižganto premijos įteikimo ceremonija.

Komentuoti: Jedze Svedasų Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.