Anądien užsukau pas kaimyną. Pataikiau labai laiku – ant stalo garavo karštos bulvės, gardžiai kvepėjo grybai. Nepasididžiavo, prie stalo pakvietė.
– Vat, pernai visi raudojo, kad grybų nėr, o aš, matai, net kelis kibirus baravykų prisūdžiau, dar ir padžiovinau. Reikia rinkti atsakingai. Įdomu, ar šiemet pavyks ką gero pririnkti, kaip manai? – paklausė manęs.
Nesu didis grybų žinovas, bet suabejojau, nes labai jau anksti šiemet prasideda tas rinkimų sezonas. Ar rasi padorų baravyką kovo mėnesį? Tai ką gero gali pririnkti į savivaldybę? Geriausiu atveju kokių narsuolių bobausių, arba pernykščių, nusenusių, sušalusių, dėl kėdės drebančių prie kelmo prišalusių kelmučių. Ir tai, jei bus šaltas kovas. Neduok Dieve, atšils, tai visai grybukai ištiš. Tiesa, pasirodė vienas jaunesnis grybas, energingas, šalčių nebijantis. Buvau juo bepatikintis  ir  svarsčiau, gal šitą rinkti, nes vargu ar ką sveikesnio tokiu ankstyvu metu berasi. Ale kai atvažiavo vienas toks į raudoną musmirę panašus, tribūnoj skeryčiojasi, kitas iš katiliuko  kareivišką košę auksiniu šaukštu srebia ir net springdami abu jaunikaitį giria – bemat durnumas man išgaravo.
– O kaip, kaimyne, vasariniai baravykai? Ar geri?– pasidomėjau.
– Niekis. Vasariniai tai nelabai laikosi, geriausius rudenėjant surenku.
Na ir nesiseka. „Savivaldybės grybus“ kove teks rinkti, europarlamentarų grubus – gegužės pabaigoje. O ką ten išrinksi? Nebent koks ankstyvas grybukas bus iš po samanų išlindęs. O į minkštas kėdes atsisėsti daug kas norėtų. „Pabūvusios“ voveraitės, ilgakojai raudonviršiai, keletas lepšių, pora kirminų apgraužtų kazlėkų, vienas kitas baravykas. Kaip sutarę, visi giriasi, kad skaičiuoti net mediniais skaitytuvais moka. Ale kokia man nauda iš tų jų skaitytuvų? Pensijai suskaičiuot ir pirštų užtenka. Bet nieko čia žmogus nepadarysi, teks iš šio grybų būrio kažką pasirinkti.
– Girdėjau, kad už grybus supirkėjai gerai moka. Sako, labai Eurpoj paklausa didelė. Gal kaimynas irgi priduodi? – pasidomėjau kaimyno užsienio politinėmis pažiūromis?
– Kažkiek priduodu. Renku, tarkim, baravykus. Pasižiūriu, jei geras, tai į savo krepšį, jei koks kirmėlėtas, tai atsargiai, kol dar nesubyrėjo – į kitą. Nejuokink, kaimynėli, kas tau gerą grybą svetimam ir dar kažkur Europos Sąjungai atiduos.
Na taip, gal kaimynas ir teisus. Mokslininkai teigia, kad Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių – kiti menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingi grybai, iš jų apie 30 – labai pavojingi žmonių gyvybėms. Todėl svarbu išmokti atpažinti ir rinkti atsakingai.  Štai ir šituos „savivaldybės grybus“ privalėsim rinkti jau kovo  mėnesį, kur tu gerų grybų rasi tokiu laiku? Kiek metų renkam į ES visokius, ko gero iš tų 300 – snukiai virškinamus ir pavojingus Lietuvos sveikatai. Geriau pagalvojus, ta pakirmijusių grybų sauja iš Lietuvos, papuolusi Eurpon, ne kažin ką ten pagadins. Ten katilas didelis, į ES institucijų katilą telpa per 55 000 tokių ir panašių.
Jei jau taip, tai turiu idėją Lietuvai – į ES geriau būtų ne rinkimai, o loterija – žmonės patys mielai susimokėtų už bilietukus, tad valstybė dar uždirbtų ir pinigų vėjais leisti nereiktų. Gal ir man pavyktų laimėti. Tiek to, kad esu jau trupučiuką  „kirminų apgraužtas“, bet ko nepadarysi vardan tos Lietuvos ir europinės algos.

Algimantas GUDELIS
ŠILELIS Nr.4 (1173), 2019-01-26