Šeštadienio rytą anykštėnai skubėjo pasižvalgyti po Kalėdinę mugę. Prieš Kultūros centrą stovėjo palapinės, kuriose prekeiviai pardavinėjo maisto produktus. Šiais metais jų buvo tik keturios.  Rūkyta žuvimi prekiavo rusniškiai. Iš Palangos verslininkai buvo atvežę ne tik rūkytos žuvies ir silkių, bet ir stintų.

Paklausti, kur šiuo metų laiku prigaudė tokių jūros gėrybių, prekeiviai atsakė, kad dabar stintos kimba  tik Rygos pajūryje. Anykštėnai mielai pirko „latviškas“ stintas ir juokavo, kad keptos jos taps lietuviškomis.  Sekančiose dviejose palapinėse kvepėjo lietuviška kaimiška duona ir rūkyti mėsos gaminiai.
O šalia kalėdinės miesto eglės rogės buvo pilnos kvapnaus Antaninių šieno iš Antano Vienuolio sodybos. Taip skelbė pritvirtinta lentelė. Tikėtina, kad tai muziejininkų dovana anykštėnų Kūčių stalui.
Kultūros centro fojė mugės prekeiviai  vos tilpo. Ir ko tik čia nebuvo ant prekystalių.
Begalė mezginių, bižuterijos, gaminių iš vilnos, paveikslų iš džiovintų gėlių, žvakučių iš vaško, nertų rankinių ir papuošalų, įvairiausių sveikuoliškų arbatų, riešutų, džiovintų vaisių, sūrių iš obuolių ir dar visokiausių suvenyrų. Prekeivių daug, besižvalgančių taip pat nemažai, tačiau perkančių ne itin gausu. Mugės prekeiviai, paklausti, kaip sekasi prekyba, ne vienas bėdojo, kad kaskart mugėse anykštėnai perka vis mažiau, nes „jaunimo Anykščiuose liko nedaug, o vyresniems nieko nebereikia, nebent kokios smulkmenos dovanoms…“

NYKŠČIAI