Anykštėnai karantino metu ieško šeimų šaknų

 

Daugiau kaip 125 tūkstančiai metrikų įrašų – toks informacijos rinkinys, per aštuonerius metus jau sukauptas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus genealoginiuose žinynuose. Dabar, karantino laikotarpiu, jis ne tik toliau auginamas, bet ir tampa pretekstu anykštėnams skirti laiko savo giminės šaknų paieškai.

Londone (Didžioji Britanija) karantino dienas leidžiantis anykštėnas Arūnas kovo pabaigoje nusprendė pasidomėti Vajėšių kaimo Šaltenių, Sabaliūnų kaimo Kovaliūnų bei kitų savo protėvių kilme. Visos šios giminės jau atsiveria Muziejaus genealoginiuose rinkiniuose.

Vilniuje savo giminės šaknis ir šakas narpliojantis Remigijus kaip tik šiuo laikotarpiu, remdamasis Muziejaus sukaupta informacija, netikėtai susiejo savo protėvius ir su vienu iš Anykščių krašto savivaldos organizatorių Anicetu Juodeliu, ir net su dviem anykštėniškąją kilmę turinčiais Gintarais Karosais – Europos parko kūrėju bei Bostone (JAV) Vyčius piešiančiu dailininku.

Pasak genealoginę informaciją kaupiančio ir sisteminančio Muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus, iš rankraščių į šiuolaikines skaitmenines lenteles perkeliamos žinios pirmiausia yra skirtos paskatinti anykštėnus domėtis savo kilme, aptikti ir prisiminimu pagerbti protėvius, patikslinti arba atmesti giminėse sklandančias legendas.

Šiuo metu Muziejus jau sukaupęs beveik nuoseklias žinias apie Anykščių parapijoje nuo XVIII a. vidurio iki XX a. vidurio gimusius, susituokusius ar mirusius asmenis. Nuo XIX a. vidurio iki XX a. pradžios žinomas giminių gyvenimas Andrioniškio, Debeikių, Troškūnų apylinkėse, palaipsniui atsiveria Svėdasų, Traupio, Viešintų parapijų metrikų žinios.

Į nuotolinį darbą karantino metu pasitraukę muziejininkai dalį savo laiko ir šį pavasarį skiria, skaitydami lenkiškus, rusiškus ar lietuviškus rankraščius ir jų informaciją perkeldami į skaitmenines lenteles. Koks ilgas ir brangus šis procesas, galima įvertinti, kai žinai, jog vieno metrikų įrašo perkėlimas į lentelę užtrunka ne mažiau kaip 4-5 minutes, o jų laukia dar dešimtys tūkstančių.

Tačiau sisteminga genealoginė informacija jau džiugina dešimtis anykštėnų giminių, ieškojusių įvairių žinių apie savo protėvius pirmiausia Muziejuje. Pasitikslinus tik iš prisiminimų girdėtas nuotrupas, antkapiniuose paminkluose iškalamos tikslesnės seniai mirusių protėvių gyvenimo datos, atsinaujina laiko nutrauktos giminystės gijos.

Jei šiuo metu ieškote pamirštų žinių apie savo kilmę, protėvius, jei ketinate skirti dalį laisvo laiko šeimos genealogijai – Muziejus pasirengęs pasidalinti savo kaupiamu turtu, suteikti konsultacijas, pasiūlyti greitesnį sprendimą nei ilgą rankraščių knygų vartymą ir skaitymą. Genealoginės informacijos kreipkitės tel. 8 687 90933 (Tautvydas), el. p. tautkont@gmail.com.

A.Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija

 

Du giminės tyrimo šaltiniai: Anykščių parapijos metrikų knygos 1828 m. įrašas apie gimusį ir pakrikštytą Antano Vienuolio senelį Joną Baranauską – poeto ir vyskupo Antano vyriausiąjį brolį, o muziejininkų parengtos skaitmeninės lentelės fragmente – tikslios žinios apie visus tos Baranauskų šeimos vaikus.

2 komentarai

  1. Darbas. Kiek metų gulėjo metrikos nejudintos, nebent pavienių asmenu. A.A mano pusbrolis pradėjęs rinkti geneologini giminės medį, naudojosi šiais metrikais. Bet vienas dalykas sėdėti ir skaityti dešimtį tūkstančių įrašų ir gauti juos greitai iš skaitmenos. Manau tai labai prasmingas darbas!

  2. Kaip šaunu, reiks išbandyt ieškot gilesnių šaknų

Komentuoti: Tai didelis Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.