Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, tiek Estija, tiek Latvija susiduria su panašiomis problemomis kaip Lietuva – žmonės linkę kraustytis į centrus, todėl ilgainiui mažose šalyse geriausiu atveju lieka keli stiprūs regionai, gebantys generuoti ekonomiką, plėstis.

„Latvijoje yra Ryga, Estijoje – Talinas. Pas mus – Vilniaus regionas. Iš esmės susiduriame su ta pačia problema, kaip užtikrinti, kad atotrūkis tarp regionų nebūtų toks didelis. Mūsų situacija, Baltijos šalių kontekste, gal net šiek tiek geresnė – turime ir Klaipėdą su jūrų uostu, pramoninius miestus – Panevėžį, Šiaulius“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Lietuva yra tarp tų ES regionų, kurie gali pasinaudoti reikšmingomis struktūrinių fondų investicijomis. Pasak ministro, mūsų regionų ateitis priklauso nuo to, kaip mums pavyksta efektyviai panaudoti šį finansavimą. Mažesni miestai ir kaimai susiduria su demografinėmis problemomis, kylančiomis dėl didelės emigracijos ir visuomenės senėjimo problemos.

Ministrų susitikime aptarta ir kaip spręsti aktyvesnio vietos savivaldos vaidmens bei gyventojų domėjimosi ir įsitraukimo į valstybės valdymą klausimus.

Latvijos  Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijos parlamentinis sekretorius Janis Eglits tikina, kad šiuo metu didžiausias iššūkis Latvijai, kaip matyt ir visoms Baltijos valstybėms, – Europos Sąjungos finansavimo tinkamas įsisavinimas.

„Iki 2020 m. koncentruosimės į efektyvų ES fondų panaudojimą regionų plėtrai ir tvariam vystymui.“,– sako Latvijos delegacijos vadovas.

Estija, savo ruožtu, jau baiginėja apie 20 metų trūkusią savivaldos reformą. Savivaldai deleguota daugiau centrinės valdžios funkcijų, daugiau savarankiškumo biudžeto formavimo procese.

„Nuo šių metų spalio 1 d. trečdaliu sumažintas savivaldybių skaičius. Reforma buvo labai sudėtinga, savivaldybės kovojo prieš ją teismuose. Ir tik vakar Estijos Aukščiausiasis Teismas priėmė reformai palankų sprendimą. “,– sako Estijos ministras Jaak Aab.