Vasario mėnesį Anykščių bibliotekoje rinkosi grupė tėvų, kurie savo atžaloms norėtų įkurti alternatyvią mokyklą Anykščiuose. Kaip sakė viena iš idėjos iniciatorių mama Morta, auginanti dvi dukras, iniciatyvinė grupė susibūrė praėjusių metų rugsėjį ir jos ratas vis plečiasi. Tris vaikus auginanti Aušra teigė, kad mokyklos idėja sklandė jau keletą metų ir ji norinti, jog vaikai ir tėvai turėtų galimybę pasirinkti kur ir kaip mokytis ir mokyti savo vaikus. Į gamtą orientuota Šventosios upės mokykla praplėstų pasirinkimo galimybes Anykščiuose.
Susirinkime dalyvavo dvi mamos anykštėnės, šiuo metu persikėlusios gyventi į Vilnių vien dėl savo atžalų, kurios sostinėje lanko ne valstybinę mokyklą. Pora, auginanti keturis vaikučius, klausė apie mokytojus, kurie dirbs naujojoje mokykloje. Jie tikino, kad buvo atvykę gyventi į Anykščius iš sostinės, tačiau vėl grįžo atgal, nes jų netenkino mūsų miesto mokyklų mokymo būdas. Keturių vaikų mama Ieva sakė, kad neatmeta galimybės vėl sugrįžti į Anykščius, jei čia pradės veikti Šventosios upės mokykla.
Pora, auginanti tris vaikus ir šiuo metu mokanti juos namuose, iš Olandijos grįžta gyveni į Lietuvą ir nori apsigyventi Anykščiuose, nes juos ne tik sudomino naujos mokyklos idėja, bet patinka žmonės ir aplinka. Jie pasakojo, kad 17 metų gyveno jurtose, kad vaikai taip pat gimė jurtose. Šeimos tėtis juokavo, kad septynerius metus gyvena tarp Olandijos ir Portugalijos ir jau  norėtų tapti sėsliu.
Kalbėjo daug mamų ir tėvelių, kurie nori savo atžaloms kitokios mokyklos nuo pirmųjų mokslo metų. Tėvai minėjo, kad jiems norisi mokyklos, kurioje būtų mažesnės grupės, daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. Šiandieniai vaikai yra greiti, aktyvūs, imlūs, smalsūs ir norisi, kad ugdymo(-si) būdai, priemonės ir metodai skatintų natūralų vaikų smalsumą. Kai kurios šeimos kalbėjo, kad net bijo patikėti ir kartu labai džiaugiasi, jog tokios naujovės po truputį skinasi kelią Anykščiuose.
Susitikime buvo aptartos ir kiekvienos šeimos pagalbos galimybės kuriant naują mokyklą, nes bus reikalingi ir statybininkai, ir dizaineriai, ir pedagogai.
„Dar daug darbų teks nudirbti, kol įkursime savo mokyklą. Dabar intensyviai ieškome patalpų, kalbamės su savivaldybės administracijos darbuotojais, kurie mūsų idėjai pritaria, tariamės su mokytojais, kalbamės su tėveliais“, – sakė viena iš iniciatyvinės grupės atstovių, mama Morta.
„Kaip visa tai įsigyvendins, priklausys nuo dirbsiančių mokytojų, todėl šiandien dar kartą įsivardijome, kaip svarbu parinkti mokytojus ir dėsime čia daug daug pastangų“, – lig ir reziumuodama diskusiją, kalbėjo mama Aušra.
VšĮ statusą turėsianti Šventosios upės mokykla dirbs pagal bendrąją ugdymo programą ir turės savo specifiką:
* Gamtos pedagogika/ ugdymas betarpiškai susietas su gamta: nuolatinis ryšys su gamta, paremtas dėkingumu, pagarba visai mus supančiai gyvybe; gamtos pažinimas, tyrinėjimas, darnaus ryšio su gamta ir visa mus supančia aplinka (regima ir neregima) ieškojimas ir kūrimas.
*Auganti ir šiuolaikiška mokykla: šiuolaikiška, ne visko modernizavimu į kompiuterius, bet būtent tuo, kad atliepia šių dienų pasaulio aktualijas – aplinkos užterštumas, didžiulė klimato kaita ir pan. Šiuolaikiškumas besireiškiantis per atsakingą aplinkos saugojimą, tausojimą, antivartotojiškumą.
*Artimas ryšys su Valdorfo pedagogika: orientavimasis į antroposofinę pedagogiką, bendradarbiavimas su šios pedagoginės krypties mokyklomis, bendruomene, kartu išsaugojimas savos savasties kylančios iš mūsų pačių, kuriančių šią idėją ir iš aplinkos ir vietos, kur mes esame (mažo žalio lėto miesto diktuojamos).
*Tautiškumas: rėmimasis į tautines, giminės, šeimos šaknis, protėvių tradicijas, papročius, siekimas jas giliau ir geriau pažinti, atkurti ryšį, padaryti veikiančia mūsų gyvenimo dalimi; vadovavimasis principu, jog žmogaus stiprybė, jėga yra jo šaknyse; ryšio su šiuo jėgos šaltiniu paieška, atkūrimas, įveiklinimas.
*Stiprūs menai/ amatai mokymosi procese.
*Stiprus mokomųjų dalykų integravimas, apjungimas: mokymasis per projektus, per patyrimą, „panirimo“ principu.
*Bendruomeniškumas: stiprus tėvų įsitraukimas ir bendras darbas su visa mokyklos bendruomene. Mokytojai – vaikai – tėvai. Mokytojus ir tėvus apjungiantis principas – „esame čia dėl vaikų“. Tėvai veikia išvien kartu su klase, kartu su mokytojais, kartu su vaikais.“

Genovaitė Šimaitė

FAKTAI
Valdorfo ugdymas grindžiamas R. Štainerio teorija, kad žmogus turi sielą, dvasią ir kūną, kurie vystosi trimis raidos pakopomis. Ugdymas turi atitikti kiekvienos iš jų specifiką:  ankstyvoje vaikystėje – patirtinis, imitacinis ir juslinis;  pradinėje mokykloje – grįstas vaizduote, emocijomis ir meninis;  paauglystėje – skirtas protui lavinti ir etiniams idealams ugdyti.
Mokytojai tokioje mokykloje laikomi itin svarbiais asmenimis vaikui augant, todėl jie nėra dažnai keičiami: klasės mokytojas, arba auklėtojas, vadovauja savo klasei ir ją moko bent jau pagrindinių dalykų nuo 1 iki 8 klasės. 9–12 klasėse vietoj vieno auklėtojo jau yra du. Mokytojai turi kūrybinę laisvę organizuoti pamokas, bet tai darydami remiasi dar R. Šteinerio sukurtomis „Mokymo plano nuorodomis“. Daug dėmesio skiriama socialiniam ugdymui –
atsakomybės, pagarbos, atsidavimo puoselėjimui. Ugdymas yra atviras šalių, kuriose kuriamos šios sistemos mokyklos, etninėms tradicijoms, vertybėms ir gyvenimo būdui.

„Šilelis“ Nr. 10 (1179), 2019-03-09