Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija.

Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, prilygstanti Europos standartams.

Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių, Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.

Anykščių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 dieną, siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus.