Anykščiai – žaliasis Lietuvos… dugnas

Per savaitę įvyko du svarbūs Anykščių rajonui dalykai – patvirtinta Anykščių rajono vizija iki 2025 metų ir paskelbtas savivaldybių gerovės indeksas.
Kol Anykščiai didžiuojasi savo išskirtinumu, realybė rūsčiai alsuoja į veidą – pagal gerovės indeksą patekome tarp prasčiausių Lietuvos savivaldybių. Tai reiškia, kad gyvenimas Anykščiuose atvirkščias skelbiamam populiariam šūkiui „Anykščiai – žalioji Lietuvos viršūnė“. Iki viršūnės labai toli.

Išvados negailestingos
Šią savaitę buvo paskelbtas Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas. Su šiuo indeksu galima susipažinti instituto tinklalapyje. Europos Sąjungos šalyse tokie indeksai plačiai naudojami regionų raidai stebėti ir analizuoti. Vertinant 2017 m. statistikos duomenis, pagal penkis rodiklius buvo sudarytas bendras savivaldybių indeksas. Indeksą sudaro 5 komponentai – socialinis saugumas, fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas, sveika demografija. Indekso vertinimas nuo 0 (labai bloga situacija) iki 10 (labai gera).
Tyrimo vadovas dr. Gintaras Šumskas žiniasklaidai teigė, kad visi penki komponentai, pagal kuriuos buvo sudarinėjamas indeksas, buvo skirti tam, kad pamatuotų pagrindinį tikslą – gerovę, galimybes, patrauklumą gyventi savivaldybėse.
Socialinio saugumo komponentas matavo socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes ir socialinės paramos aprėptį.
Fizinio saugumo komponentą sudarė potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika ir aplinkos taršos rodikliai. Gyvybingos ekonomikos komponentą – rodikliai, atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).
Švietimo komponentą sudarė švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliajame vaikų švietime rodikliai, bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai.
Demografinis komponentas – demografinės senatvės koeficiento ir migracijos rodikliai.
Anykščiai indekse surinko 3,4 balo ir išsirikiavo indekso apačioje. Prasčiausiai pagal visus rodiklius indekse įvertintos šios savivaldybės: Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Alytaus, Anykščių, Biržų ir Joniškio. Anykščių rajono savivaldybė – aštunta nuo galo. Indekse pirmauja Vilnius, surinkęs 8,1 balo, o reitingo vidurkis – 4,5 balo.

Anykščiai – „vėluojanti“ savivaldybė
Tyrimas išryškino, kad jau reikia kalbėti ne apie dvi Lietuvas, kaip anksčiau sakydavo, bet keturias. Pagal duomenis, Vilnius yra gerokai pirmaujantis. Antroje vietoje pagal situaciją yra Kaunas, Klaipėda su aplinkinėmis savivaldybėmis ir keliomis kurortinėmis vietovėmis.
Trečioji Lietuva – didžioji dalis savivaldybių. Ir paskutinė, kuriai priskiriami ir Anykščiai, vėluojančios savivaldybės.
Pasak tyrėjų, tokią padėtį gali lemti tiek centrinės valdžios politika, tiek pačių bendruomenių įsitraukimas. Tyrimas išryškino įdomią tendenciją. Sugretinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo apie nepotizmo riziką duomenimis, pastebėtas dėsningumas, kad didžiausią riziką šioje srityje patiriančios savivaldybės atsidūrė tarp tų, kurios ir pagal gerovės indeksą yra tarp vėluojančių. Ypač blogi Anykščių savivaldybėje yra gyvybingos ekonomikos
(1,5 balo) ir demografijos (1,0 balas) rodikliai.
Švietimą, anot tyrimo, prasčiausiai užtikrina Pagėgių ir Neringos rajonų savivaldybės. Pagal demografinius rodiklius prasčiausiai įvertinti vienareikšmiškai Anykščiai, po mūsų rikiuojasi Ignalina.

Nepalankiausiai ekonomikos gyvybingumo kategorijoje įvertintos Zarasų ir Kalvarijos savivaldybės. Socialinį saugumą prasčiausiai užtikrino Kalvarijos ir Zarasų savivaldybės, o fizinį – Alytaus.

Vizijoje – neaiškus pasididžiavimas
Bet nėra padėties be išeities. Nors dabar blogai, bet gal bus geriau ateityje? Reikia turėti viziją, o ji jau ir suformuota.
Praeitą savaitę vyko Anykščių rajono savivaldybės strateginio planavimo priežiūros komisijos posėdis, kurio metu buvo tvirtinama Anykščių rajono vizija ir prioritetai. Komisijos nariai pritarė vizijai iki 2025 metų, pagal kurią lėtai… tekėsime. O vizijos šūkiu pasirinkta Antano Baranausko citata.
Taigi, Anykščių rajonas dabar turės viziją, kaip gyventi iki 2025 metų: „Anykščių rajonas – besididžiuojantis Anykščių šileliu, lėtai tekantis kurortas, darbingas, atjaunėjęs kraštas, kuriame jauku ir saugu gyventi, ilsėtis bei dirbti. „Po šituo stogu viešėt patogu“ (Antanas Baranauskas).“
Teigiama, kad šią viziją išrinko internetinio balsavimo metu anykštėnai. Už šią viziją balsavo 452 respondentai.
Jeigu analizuosime viziją, tai aišku, kad joje savaime užkoduotos prieštaros. Pirmiausia, kodėl artimiausius metus yra svarbiausia, ko sieks Anykščių rajonas, – didžiuotis? Kodėl visas Anykščių rajonas turėtų didžiuotis Anykščių šileliu? Jei turimas omenyje konkretus miškas, tai skamba ypač keistai. Panašiai skambėtų, jei Klaipėdos rajonas sakytų, jog pagrindinis tikslas yra didžiuotis jūra.
Antra, visiškai neaišku, ką reiškia „darbingas rajonas“. Trečia, išgirdus „lėtai tekantis kurortas“ norisi paklausti, į kurią pusę tekėsime – į Ukmergės? Jei taip, gerai, nes yra tikimybė, kad su tokia vizija nutekėsime Rokiškio link.
Neaiški ir formuluotė „atjaunėjęs kraštas“. Ką tai galėtų reikšti rajonui? Negi viską iškirs,
numelioruos ir suars? Kitų būdų „atjauninti kraštą“ tiesiog nėra. Lieka neaišku, kaip galima lėtai tekėti ir tuo pačiu išlikti darbingam…

Prioritetai numatyti
Komisijos nariai taip pat patvirtino keturis rajono prioritetus iki 2025 m.: „Kultūrinio turizmo vystymas ir kurortinė plėtra“, „Ekonomikos augimo skatinimas“, „Sumanios, sveikos, saugios, pilietiškos ir aprūpintos visuomenės kūrimas“, „Viešosios
infrastruktūros plėtra darnoje su gamtine aplinka“.
Kaip bežiūrėtum, jau nekalbant apie tai, kad siūloma vizija konkretumu nusileidžia mokykliniam rašiniui „Ką aš daryčiau, jeigu būčiau mokyklos  direktorius“, ji aiškiai atitrūkusi nuo realybės ir neduoda jokio konkretumo, kaip galima būtų ištaisyti padėtį. Kas belieka? Didžiuotis ir… tekėti.  Pasroviui.

Anykščių rajono savivaldybės rodikliai
Socialinis saugumas – 4,6
Fizinis saugumas – 5,4
Gyvybinga ekonomika – 1,5
Kokybiškas švietimas – 4,2
Sveika demografija – 1,0

 

Linas BITVINSKAS

(ŠILELIS Nr. 46, 2018-11-16)

6 Komentarai

  1. Reikia mero, kuris netekėtų. Seno kirpimo milicininkas jau parodė savo galimybes.

    • Tai dabar Baura su Šmigelskais bruka į merus seną susimovusį ir iš konkurso pabėgusį gydytoją. Jaunimas emigracijoje. Vaikai į merus nesiveržia. Visiškas pypiec Anykščiams! Patys kalti!!! 🙁

  2. Apie " pabėgimą"

    Save gerbiantis žmogus, kai sužino , kad klausimai bus lygiaverčiai, o ne vienodi neleidžia iš savęs tyčiotis. Garbingas žmogus.

  3. Dar galima pastebėti, jog rajono vizija nesiriša su strateginiais tikslais arba preoritetais. Pirmuoju tkslu įvardinta turizmo plėtra, kai tuo tarpu vizijoje apie tai net neužsiminta. Gal komisija ar rajono vadovai nesupranta ryšio tarp šių dalykų? Antra, turint rajono rodiklius ir palyginimus su kitom savivaldybėm, derėtų orientuoti rajono vystymąsi į žmonių gerovę. Turizmas gali būti tik šalutinė, gal ir prestižinė sritis, bet ji nepakels ekonomikos, nepagerins žmonių gyvenimo. Rajono valdžia turi suprasti, jog verslas, jo skatinimas ir investicijų paieška yra vienas iš rajono sėkmės laidų. Sustoti nevalia, nes sustojusį beviltiškai pralenkia einantieji pirmyn. Pagarbiai.

  4. tai mergas mylejo traupio veikejas ??

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.