Anykščiai kyla aukštyn, didžiausias rūpestis – vangi ekonomika

Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2019 m. sudarytame savivaldybių indekse  Anykščių rajono savivaldybė pakilo iš 50–51 į 36–39 vietas. Ji šias vietas dalijasi su Ukmergės, Jonavos ir Joniškio r. savivaldybėmis.

Anykščių rajone nemažai rodiklių gerėjo

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pažymi, kad, pavyzdžiui, pernai savivaldybė prekes ir paslaugas pirko skaidresniu būdu – skelbdama konkursus. Puiku, kad sumažėjo grynoji emigracija. 2018 m. ji siekė 1 proc., kai 2017 m. – 1,9 proc. Kad daugiau žmonių rinkosi gyventi ir dirbti Anykščiuose rodo ir tai, jog augo išduotų statybos leidimų skaičius.

Anykščių savivaldybės administracija buvo palyginti nedidelė. Tūkstančiui gyventojų teko 6,7 užimtos pareigybės, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 7,6. Tai nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo panašiai kaip vidutiniškai savivaldybėse – apie 8 proc. visų išlaidų

Didžiausias Anykščių rūpestis – palyginus pasyvi ekonomika. Materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų vertė, tūkstančiui gyventojų tenkančių veikiančių ūkio subjektų, išduotų ir pratęstų verslo liudijimų, išduotų statybos leidimų buvo mažiau nei daugelyje savivaldybių.

Daugelis socialinių rodiklių Anykščiuose taip pat buvo šiek tiek prastesni už vidutinius. Nedarbo lygis siekė 11,1 proc. (vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 9,7 proc.). Net 37,2 proc. bedarbių darbo nerado ilgiau nei 6 ar 12 mėnesių (vidutiniškai –

28,6 proc.). Mažesnis ekonominis aktyvumas – didesnis socialinių pašalpų poreikis. Jos skirtos 5,3 proc. gyventojų, kai vidutiniškai – tik 3,8 proc.

Siūlo pritraukti investicijas

„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Siekdama pagyvinti ekonomiką Anykščių savivaldybė, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų, galėtų peržiūrėti savo nustatytus mokesčius. Pavyzdžiui, verslo liudijimo kaina Anykščių rajone siekė 116 eurų ir buvo aukštesnė už vidutinę mažosiose savivaldybėse (96 eurus). Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,15 proc. palyginti su 0,98 proc. vidurkiu. Savivaldybėje taikyti aukščiausi nekilnojamo turto mokesčių tarifai (1 ir 3 proc.), nenaudojama žemė apmokestinta 4 proc. tarifu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Anykščių gyventojai mokėjo vieną didžiausių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų (3,11 euro/kub. m palyginti su 2,20 euro/kub. m vidurkiu), aukštesnė buvo ir šilumos kaina (7,23 ct/kWh palyginti su 6,75 ct/kWh vidurkiu).

Indekse neraminančios tendencijos

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra –

Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Asta Narmontė

Nuotraukoje: Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad kol savivaldybėse kas antras bedarbis, gerovės valstybė tėra burtažodis.

 

2 Komentarai

  1. kol savybledoj tokio lygio valdininkai ,nieko gero nebus ir nelauk,jie neturi jokio supratymo ir nezino ko zmonems reikia

  2. Žaldokynėje

    Žaldokui tik akaus ir tereikėjo. Žebenkšties jau nebegamina, tad padėti nieks nebegali.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.