Anykščiai – Kinija. Draugauti įmanoma

Anykščių rajonas gali užmegzti bendradarbiavimo ryšius su viena iš Kinijos savivaldybių. 2016 metais Anykščių savivaldybės meras Kęstutis Tubis su Lietuvos savivaldybių asociacijos delegacija vyko į Kiniją. Dabar aiškėja, kad Anykščiai Kinijoje gali įsigyti ir partnerį. Su mūsų rajonu pareiškė norą bendradarbiauti viena iš Sičuano provincijos prefektūrų, kurioje gyvena beveik milijonas gyventojų.

Atsakymas – po dvejų metų

Meras K.Tubis „Šileliui” sakė, kad kelionė į Kiniją buvo apmokama Lietuvos savivaldybių asociacijos lėšomis. „Ši kelionė visiškai pakeitė mano supratimą apie Kiniją”, – kalbėjo K.Tubis. Pasak mero, pavasarį pasiekė žinia, kad su Anykščiais išreiškė norą bendradarbiauti Sičuano provincijos Čengdu prefektūros Pengzou savivaldybė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos delegacija vyko į specialų renginį. Kinija prieš daugiau nei penkerius metus sukūrė 16-os Centrinės ir Vidurio Europos regiono šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formatą. Tarp jų yra ir Lietuva bei dar 10 Europos Sąjungos narių.

„16+1″ formatas Lietuvai ir kitoms mažesnėms valstybėms yra parankus tuo, kad jis papildo dvišalį ir ES Kinijos formatą, nes Vokietijai ar Prancūzijai pakanka esamo formato.

Kad kinai į šį formatą žiūri labai rimtai, K.Tubis sakė įsitikinęs asmeniškai. „Visos susitikimo detalės buvo preciziškai tiksliai numatytos, net ir fotografuojantis buvo nurodytos konkrečios vietos, kur koks svečias turi stovėti”, – apie kinų požiūrį kalbėjo K.Tubis.

Nedidelė kinų savivaldybė

Milžiniškoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi Kinijoje Pengzou savivaldybė atrodo tik mažas darinys. Šios šalies administracinis padalinimas gana sudėtingas. Sičuanas – provincija pietų Kinijoje. Plotas – 485 tūkst. kvadratinių kilometrų; 81,4 milijono gyventojų. Sostinė – Čengdu miestas, Čengdu dalinama dar į 18 skirtingų darinių – miesto rajonus, miesto apskritis ir apskritis. Pengzou – miesto apskritis, bet ne jo dalis. Smulkiau Pengzou dalinama į 20 darinių, panašių į seniūnijas.

Pengzou yra įsikūręs į šiaurės vakarus nuo Čengdu miesto. Atstumas – 25 kilometrai. Pengzou plotas 1,421 kvadratiniai kilometrai, gyventojų skaičius 805 tūkstančiai, gyventojų tankumas – 537 žmonės kvadratiniam kilometrui, o Anykščių rajone šis rodiklis siekia tik 15 žmonių viename kv.km. „Už Anykščių rajoną Pengzou mažesnis 300 kvadratinių kilometrų”, – sakė K.Tubis.

Istoriškai Pengzou buvo Šu karalystės dalis ir vienas iš Šu civilizacijos ir kinų operos lopšių. Didžiausia etninė grupė – chaniai, vakaruose gyvena nemažai tibetiečių.

Pengzou yra unikali vieta religiniu požiūriu, nes čia ilgus amžius harmoningai sugyvena budizmas, taoizmas, katalikybė, evangelinė krikščionybė ir islamas, todėl Pengzou vadinamas kaip „Penkių” susirinkimo vieta. Beje, čia veikia katalikų kunigų seminarija.

Pengzou ekonomikoje dominuoja pramonė. Teikiama pirmenybė pramoninių klasterių plėtrai, įskaitant ekologinę chemiją, biologinių vaistų gamybą, namų tekstilės ir drabužių gamybą. Svarbus sektorius – kalnų turizmas, taip pat ir žemės ūkis. Didžiausias pramonės objektas – moderni naftos perdirbimo gamykla, kuri nuo 1949 m. laikoma didžiausia investicija Sičuano provincijoje.

Kinai investuoja Europoje

Kinija vis dažniau žvalgosi į Europą, tad visai galimas daiktas, kad investicijų sulauktų ir Anykščiai. Per pastaruosius 10 metų Kinija Europoje investavo ar įsigijo turto už mažiausiai 318 milijardų JAV dolerių. Kinija Europoje yra perėmusi apie 360 kompanijų, šios šalies subjektai taip pat yra bent keturių oro uostų, šešių jūrų uostų, vėjo jėgainių dalininkai arba savininkai devyniose Europos šalyse. Jiems taip pat priklauso 13 Europos futbolo komandų.

Lietuva irgi tikisi per artimiausius porą metų sulaukti didesnių investicijų iš Kinijos. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė žiniasklaidai sakė, kad šiuo metu rimtai bendraujama su penkiomis didelėmis Lietuvoje norinčiomis investuoti Kinijos įmonėmis. „Su Azija reikia kantrybės ir reikia tiesiog juos prisipratinti, rodyti dėmesį ir nuosekliai dirbti. Mes tikimės, kad reikės vienerių–dvejų metų, kada pamatysime pirmuosius rezultatus”, – tvirtino BNS I. Marčiulionytė.

Pirmosios verslo „kregždės” iš Kinijos jau pasiekė ir Utenos apskritį, bet tai smulkūs prekiautojai rūbais ir maistu.

Bent vienas anykštėnas moka kinų kalbą

Kad su kinais reikia kantrybės, minėjo ir 2015 metais Lietuvos Respublikos ambasadoje Kinijoje darbą pradėjusi kultūros atašė Agnė Biliūnaitė. Tai vienintelė Azijos regione kultūros atašė pareigybė, įkurta atsižvelgiant į pastaraisiais metais intensyviai besiplėtojantį Lietuvos ir Kinijos kultūros bendradarbiavimą. Kultūros atašė Kinijoje vaidmuo svarbus užtikrinant koordinuotą ir kryptingą Lietuvos kultūros ir meno sklaidą, skatinant tiesioginius ryšius tarp menininkų ir kūrybinių organizacijų, siekiančių įsitvirtinti Kinijos ir kitų Azijos šalių rinkose. Spaudai A. Biliūnaitė kalbėjo, jog lietuviai menininkai, ne visai suprasdami kinų kultūrą, dažnai praranda kantrybę ir jos teiraujasi, ar yra galimybių bendradarbiauti su kinais, nes kinai reikalus derina labai ilgai.

A. Biliūnaitė Vilniaus universiteto Orientalistikos centre įgijo sinologijos mokslų bakalauro laipsnį. Kinų kalbos ir kultūros žinias ji gilino specializuotuose kursuose Pekino kalbų ir kultūros universitete ir Taipėjaus nacionaliniame universitete. A. Biliūnaitė yra išvertusi iš kinų kalbos Nobelio premijos laureato Gao Xingjian romaną „Dvasios kalnas” (2010 m.).

Ryšiai stiprėja

Tai, kad Anykščiai gali pradėti bendradarbiauti su Pengzou, neiškrenta iš dvišalių santykių konteksto. Praeitą penktadienį Vilniuje kaip tik vyko Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų forumas „16+1″. Tai pirmasis šio forumo susitikimas Lietuvoje. „Sutarėme, kad bendradarbiavimas tarp Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių turi tęstis ir apimti visus lygius. Mes turime labai aktyviai galvoti apie mokslo ir žemės ūkio bendradarbiavimą, kaip kuo greičiau patiekti savo produktus vieni į kitų rinkas”, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras G. Surplys. Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu paragino Lietuvos verslininkus reklamuoti savo produkciją patiems kinams. Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Kiniją pernai augo 46 proc. – iki 8 mln. eurų, o tarp eksporto partnerių Kinija užėmė 45 vietą iš 143 šalių. Daugiausia eksportuota sūrių ir varškės, sušaldytų mėlynių, koncentruoto pieno ir grietinėlės bei alkoholinių gėrimų.

Sunku pasakyti, ką atneštų bendradarbiavimas Anykščiams su kinų savivaldybe, tačiau atsivertų puikios perspektyvos tiek ekonominiam, tiek ir kultūriniam bendradarbiavimui.

Linas BITVINSKAS

Šilelis 2018-06-01, Nr. 22

3 Komentarai

  1. TAI dabar draugausim…. ot stuka atsityko

  2. Meilė akla

    Makrono žmona vyresnė už jį. O tarp vyro ir moters 30 metų skirtumas nestebina. Šakių meras apsivedė su vyru ir tai įmanoma.

  3. Tikriausi draugai Man atrodo gyvena Papua Naujojoje Gvinejoje- čia tai tikrai Anykščiu savivaldybes lygis, beje ten yra kanibalu

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.