„Alšis iš Alšėnų“ – knyga apie meilę, darančią stebuklus

Istorinio žygio su žemaitukais prie Juodosios jūros 10-mečio proga dienos šviesą išvydo Gintaro Kaltenio interaktyvi knyga „Alšis iš Alšėnų“.

Knygos autorius, vienas iš žygio su žemaitukų veislės žirgais prie Juodosios jūros dalyvių, vaizdžiai su humoru aprašo, kaip jodami raiteliai prie Alšėų pilies griuvėsių sutiko rusvaplaukį aviganių veislės šunį, neatsitiktinai pavadintą Alšio vardu, kartu kelionėje patirtus nuotykius, Alšio dėka įvykusius stebuklus. Knygoje pasakojama apie nepaprastą šunį, kurio, pasak autoriaus, negalima vadinti šunimi. Pratęsdamas mintį pridurčiau, kad jeigu ne susitikimas su Alšiu, nebūtų taip sklandžiai įvykęs žygis, o gal ir iš viso raiteliai  nebūtų prijoję Juodosios jūros. Bet apie tai jau vėliau.

Solidi komanda išaugino gerą darbo vaisių

Gintaras Kaltenis prisimena, kad žygio prie Juodosios jūros 10-mečio proga kilo mintis įteikti knygą „Alšis iš Alšėnų“, kaip dovaną visai raitelių komandai. Savo draugams ir pažįstamiems teksto autorius turėjo daug kartų pasakoti nepaprastą Alšio istoriją, kol atsirado nemaža savanorių ir rėmėjų komanda. Dailininkė Daiva Kibildytė sukūrė iliustracijas. Maketuotojas Tomas Makaryčevas, kalbos redaktorė Vaiva Markevičiūtė ir interaktyvių užduočių programuotojas Žilvinas Rudžionis taip pat aukojo savo darbą ir laiką. UAB  „Utenos Indra“ spaustuvėje išleista knyga atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Storas viršelis su Alšio atvaizdu, subtilūs ir vaizdingi dailininkės piešiniai vilioja skleisti puslapį po puslapio. Patiems mažiausiems skaitytojams skirtas piešimo ir spalvinimo puslapis. Atsižvelgta į tai, kad dabar daugiau gyvename ne raidžių, bet vaizdų pasaulyje ir vaikai dažniau rankoje laiko ne knygą, o išmanųjį telefoną. Todėl šalia dokumentinių ir meninių iliustracijų bei žemėlapių, kad įdomiau būtų skaityti, knygos viršelyje „įskiepyti“ 7 trumpi filmukai, ištraukos iš profesionalaus filmo „2000 kilometrų istorijos“, kur Alšis bėga su raiteliais, žaidžia pievoje, kaip gydomas nuo erkės įkandimo, dalyvauja apdovanojimo renginyje Gedimino pilyje. Visą tai galima pamatyti panaudojant išmanųjį telefoną. Tai tarsi masalas jaunam skaitytojui, kuris, eidamas pro knygyno vitriną, gali pamatyti Alšio nuotykius nemokamai ir tada nusipirkti knygą. Tačiau kartu su Alšiu leistis į paslapčių kupiną kelionę knygoje vilioja paprastai ir glaustai parašytas tekstas, suprantamas bet kokiam skaitytojui, neatsižvelgiant į amžiaus kriterijų ar išsilavinimą.

Rašytojo talentą G. Kaltenis paveldėjo iš savo tėvelio žurnalisto, istoriko, Mažosios Lietuvos tyrinėtojo Vytauto Kaltenio. Jaunystėje jam teko rašyti straipsnius į spaudą, kurti įvairius scenarijus. Dabar Gintaro bibliografiją sudaro trys knygos apie istorinius keliones su žemaitukais: „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, „Valdovų meilės keliu – žygis žemaitukais į Krokuvą“, „Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis“. Knygos vaikams: „Rainiuko Pikselio kelionės po Lietuvos miestus“ ir „Rainiuko Pikselio ir pradinuko Petriuko nuotykiai Londone“. Keli foto albumai, kurių jis yra autorius ir bendraautorius. G. Kaltenis yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus narys.

Knygoje aprašyta ne tik įdomi šuns Ašio istorija nuo pirmo susitikimo Baltarusijos pasienyje iki gyvenimo Pakruojo dvare, bet ir pasakojama apie Lietuvos kunigaikštį Alšį, kuris įkūrė Alšėnų pilį, daugiausia įtakos mūsų šalies istorijoje turėjusias, apie garsiąsias šios giminės atstoves alšėniškes  – Vytauto Didžiojo žmoną Julijoną ir Jogailos žmoną Sofiją. Apie senasias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis, sujungtas požeminiais tuneliais, kuriais didikai skriedavo žirgų traukiamomis karietomis bei dar neatrastus Sapiegų lobius. Veiksmas vyksta keliose valstybėse, todėl skaitytoją skatina domėtis šlovingu Lietuvos istorijos laikotarpiu, įtakojusiu bendrą Europos istoriją.  Nors koronaviruso pandemija sutrukdė planuotus knygos pristatymo renginius, tačiau neabejojama, kad knyga ras vietą mokyklų bibliotekose, kaip populiari ir papildoma literatūra per istorijos pamokas. Knyga suteikia daug žinių ir krypčių naujiems įdomiems projektams.  Vis dėlto, greta didžiavimosi garbinga savo valstybės praeitimi, autorius aprašo žymiai kilnesnį dalyką.

Meilė niekada nesibaigia 

Nusikelkime į raitelių kelionės su žemaitukais prie Juodosios jūros priešistorę, kai besidomintys LDK praeitimi smalsuoliai užduodavo daugybę klausimų. Kaip to laikotarpio sąlygomis Didysis kunigaikštis Vytautas pasiekdavo savo valdomos valstybės tolimiausius kampelius? Ar tikrai girdė žemaitukus Juodojoje jūroje? Kaip žemaitukai gali gerti sūrų jūros vandenį?

Dabar jau paprasta kalbėti, kai daug atsakymų į šiuos klausimus yra knygoje „Alšis iš Alšėnų“. Džiugu, kad drąsuolis svajotojas Giedrius Klimkevičius subūrė raitelius joti į istorinę kelionę, o politikas  ir „Klajūnų“ klubo prezidentas Gintautas Babravičius sutiko globoti žygį. Kiekvienas raitelis į komandą atėjo su sukauptomis skirtingomis patirtimis ir žiniomis apie žirgus. Skirtingos nuomonės visada skaldo vienybę, be kurios neįmanoma pasiekti tikslo. Nežinia, kaip būtų tęsusi kelionė, jeigu ne vienas, atrodo, nereikšmingas faktas Baltarusijos pasienyje. Prie Alšėnų pilies sutiktą valkataujantį šunį vienas iš raitelių pavaišino lietuviškais lašiniais. Tada ir prasidėjo stebuklai.  Beglobis gyvūnas pasijuto, kaip angelą sutikęs. Prisijungė prie komandos ir tapo svarbiu jos nariu. Alšiu rūpinosi visi žygio dalyviai. Duodavo gero maisto, nuo kurio Alšis vis stiprėjo. Veterinaras gydė, kai Alšiui įkando nuodinga erkė. Savo ruožtu, kaip komandos narys, Alšis atlikdavo pareigas. Jojančius raitelius apgindavo nuo kelyje sutiktų nedraugiškų šunų ir kitų kaimo gyvulių. Juk iš prigimties jis buvo aviganis. Alšis jautėsi atsakingas už tvarką komandos viduje. Sugindavo į vietą ganykloje pasklidusius žirgus. Kalviui kaustant, Alšis aplodavo nepaklusnius žemaitukus ir įsivyraudavo tvarka. Kai navigacija nepadėdavo, Alšis raitelius visada išvesdavo iš klaidžių miškingų ir pelkėtų vietų. Raiteliai Alšį vadino angelu sargu. Svarbiausi žygyje buvo žemaitukai, bet Alšis savo populiarumu juos pranoko. Dėmesys ir meilė Alšiui padėjo įveikti visus kelionės sunkumus. Raiteliai prijojo Juodąją jūrą ir pagirdė žemaitukus sūriu jūros vandeniu, kaip  ir Vytautas Didysis su savo kariais prieš 600 metų.

„Žygis baigėsi sėkmingai galbūt dėlto, kad raitelius lydėjo Alšyje įsikūnijusi Alšėnų kunigaikščio dvasia“, –  rašo G. Kaltenis.  Pridurčiau, kad Alšyje įsikūnijo geroji meilės dvasia, kuri visada kantri ir maloni, nemąsto piktai, visą pakenčia, visą ištveria ir niekada nesibaigia. Gal Alšis – įsikūnijusi geroji meilė – yra ne tik Alšėnų pilies, bet ir visos Lietuvos istorijos paslapčių raktas? Tokį klausimą knygos pabaigoje užduoda autorius. Neabejoju, kad iš meilės atsiradusi knyga dar labiau skaitytoją paskatins pažinti ir domėtis savo valstybės praeitimi. Miela, kad G. Kaltenio knyga „Alšis iš Alšėnų“, skirta raiteliams, žygio prie Juodosios jūros dalyviams bei visiems draugams ir bendraminčiams su palinkėjimais pasiekė Arklio muziejų ir šalia kitų autoriaus knygų papildė muziejaus bibliotekos fondus.  

Egidijus Musteikis 

3 komentarai

  1. Pasaičiau apie Alšį ir Alšėnus iš pat ryto ir taip gera širdyje pasidarė… Galva prašviesėjo. Sugeba gi mūsų žmonės gerus darbus padaryti. Ir papasakoti moka.
    O tai vien tik rietenos, kitų dergimas, šmeižtai ir anonimų brudas žiniasklaidoje kasdien pilasi… Ačiū! 🙂

  2. AČIŪ

Komentuoti: Taigi Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.