Įkliuvo, nes neatlaikė įtampos?

Istorijos mokytojo aukštąjį įšsilavinimą turintis anykštėnas Gintaras Vaičiūnas su radijo stoties „Nykščiai“ klausytojais pasidalino dar viena, kvapą gniaužiančia, istorija apie žydšaudžius. Šįkart pateikti išlikę duomenys apie tų laikų vietos sadistą, po karo tapusiu NKVD agentu, turėjusiu Marso slapyvardį – Bronių Janicką.
Surinkti Lietuvos ypatingojo archyvo duomenys byloja, jog minėtas asmuo buvo vienas iš aktyviausių žudikų karo metais. Anykščių valsčiuje jų galėjo būti kiek daugiau nei 30.  Traukiantis vokiečių kariuomenei visi bandė sprukti. Daugeliui pavyko, ir jie savo gyvenimą nugyveno Kanadoje arba JAV. Tuo tarpu B. Janickas sučiuptas Lenkijoje. Išlikę duomenų, jog jis buvo užverbuotas rusų, o, grįžusiam į Anykščius, viršininkas Teleginas suteikė Marso slapyvardį ir davė užduotį integruotis į partizanų vado „Šarūno“ vadovaujamus pulkus. Marsui nepavyko, tačiau jis buvo įdarbintas tuo metu Anykščiuose veikusioje valgykloje – arbatinėje barmenu. Jam suteiktas leidimas nešiotis ginklą. Anykštėnai, žinoję šio veikėjo praeitį ir jo „nuopelnus“ sunaikinant apie pusę miestelėnų, niekaip negalėjo suprasti, kas lėmė tokią karjerą ir suteiktus aukštus įgaliojimus, slankioti apsiginklavus. Deja, išskirtinė padėtis neapsaugojo nuo proto užtemimo. Archyvuose išlikęs paskutinis jo neapykantos žydams protrūkis.
„Sykį į Anykščius atvyko žydų tautybės partinis veikėjas iš Vilniaus. Ir B. Janickas, matomai išgėręs, prišokęs jį stvėrė, šaukdamas – …tai ką, ne visus žydus Anykščiuose iššaudžiau? Tas žmogus pakėlė dėlto didelį triukšmą. B. Janickui reikėjo išeiti iš barmeno darbo. Po to jis bandė išvažiuoti į Rusiją. Norėjo įsikurti pas kažkokį draugą Novoaleksandrovske prie Maskvos, tačiau kelionės metu buvo sulaikytas ir pasodintas į kalėjimą 25-eriems metams. Sėdėdamas parašė 17-kos sąsiuvinių kūrinį „Koks aš buvau negeras ir kaip noriu pasitaisyti“. Jį nusiuntė visiems, vyresnės kartos, žmonėms gerai žinomam veikėjui – Justui Paleckiui, neva, su tikslu, kad jaunoji karta nebekartotų panašių klaidų“, – apie vieno iš didžiausių naujausių laikų istorijos Anykščių kraugerių klystkelius papasakojo G. Vaičiūnas.
Pasak jo, sovietai žydšaudžius persekiojo ne dėl tos tautybės asmenų žudymo, bet todėl, jog jie, prasidėjus karui, kovojo prieš Raudonąją armiją.
Tuo metu lietuviai turėjo du priešus ir okupantus. Pirmoje vietoje buvo bolševikai, o antroje – vokiečiai. Kol antrieji puolė pirmuosius, okupacijai buvo priešinamasi pasyviai. Pasikeitus situacijai, pereita į partizaninę kovą.
{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.