Trečiadienį Anykščių kultūros centre vyko rašytojo Rimanto Povilo Vanago sukaktuvinis vakaras, skirtas Anykščių krašto gyvojo klasiko 70-mečiui. Rašytojas gavo tiek paveikslų, kad tektų statyti dar vieną priestatą ir, kaip visada, šmaikščiai ir aštriai kalbėjo apie save ir gyvenimą.

Vakaras prasidėjo nuo dovanų ir gėlių įteikimo jubiliatui, o vėliau jį kalbino, kai kada ir provokavo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, Kauno anykštėnas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. Į jų dialogą įsiterpdavo maestro Balio Maldaikio muzikinės improvizacijos ir R. Vanago kūrinių ištraukas skaitę anykštėnai. Vieną iš ištraukų skaitė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, kitą – režisierė Audronė Pajarskienė, trečią – muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Kaip visada, kalba sukosi ne tik apie rašytoją, bet ir apie Anykščius. R. P. Vanagas teigė, kad dėkingas toms aplinkybėms, kurios po 30 metų vėl atvedė į Anykščius. „Palikau Vilniuje pareigas, 4 kambarių butą, 3 vaikus – tai buvo didžiausias gyvenimo sukrėtimas. Grįžau į tėvų namą ir parsivežiau šaldytuvą“, – sakė jubiliatas apie pradžią, kuri leido iš naujo pažvelgti ir į Anykščius. „Gruntaunai“ sėdau ant dokumentikos“, – teigė R. P. Vanagas.

Beje, vakaro metu mažiausiai buvo kalbama apie amžių, o ir pats jubiliatas nesijautė jau labai ilgai gyvenantis. „70 metų man yra priminimas ar įrodymas, kad jaunystė jau baigėsi“, – juokavo rašytojas.

Plačiau – „Šilelyje“

Linas BITVINSKAS